TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kova dėl Europos Konstitucijos

2006 06 16 0:00

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vakar rinkosi į susitikimą Briuselyje, kuris gali virsti lemiama kova tarp tų, kurie nori išgelbėti bloko Konstituciją, ir tų, kurie nori ją pagaliau palaidoti

Praėjus metams nuo to laiko, kai ES Konstituciją per referendumus atmetė Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai, bloko valstybės dėl chartijos vis dar negali susitarti. Mažuma norėtų atsisakyti Konstitucijos ir žengti toliau, bet dauguma tvirtina, jog joje numatytos reformos yra gyvybiškai būtinos padidėjusiai ES, kad ji galėtų efektyviai funkcionuoti. Sutartis galėtų įsigalioti tik tuo atveju, jei jai pritartų visos 25 bloko narės.

Oficialiai lyderiai turi susitarti pratęsti vadinamąjį apmąstymų periodą, kol Olandijoje ir Prancūzijoje 2007-ųjų gegužę įvyks rinkimai. Tačiau tikri ginčai užvirs dėl to, kas turėtų įvykti po to. Vokietija vadovauja toms šalims, kurios stengiasi išgelbėti kuo daugiau Konstitucijos turinio pakartotiniam jos pasiūlymui 2009 metais, galbūt pakeitus jos pavadinimą, tačiau kitos valstybės abejoja, kad tai įmanoma. Pasak diplomatų, Prancūzija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija, kurios visuomenė taip pat skeptiškai nusiteikusi Konstitucijos atžvilgiu, norėtų galutinėje viršūnių susitikimo deklaracijoje išvis neminėti žodžio "Konstitucija". Tokį rezultatą chartijos kritikai laikytų įrodymu, kad projektas galutinai palaidotas.

Nesugebėdami įsteigti ilgalaikės pirmininko ir užsienio reikalų ministro institucijos, kaip planuojama konstitucinėje sutartyje, arba supaprastinti gremėzdiškos sprendimų priėmimo sistemos, lyderiai aptaria kelis kuklius pasiūlymus, kaip pagerinti ES darbą laikantis esamų sutarčių. Europos Komisija (EK) pasiūlė panaikinti šalių veto teisę priimant sprendimus dėl policijos ir teisingumo sistemos bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir geriau koordinuoti ES užsienio politiką. ES pirmininkaujanti Austrija pasiūlė ministrų diskusijas padaryti viešas visuomenei, o Europos Parlamentas nori, kad lyderiai nuspręstų užbaigti brangiai kainuojantį blaškymąsi tarp Briuselio ir Strasbūro bei pasisakytų už vieną įstatymų leidžiamojo organo darbo vietą.

Tačiau visos šios idėjos sulaukia prieštaravimų, tad viršūnių susitikime tikriausiai bus priimtos, jei apskritai tai pavyks padaryti, tik kelios iš jų.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso primygtinai tvirtina, kad institucinis sąstingis nereiškia, jog ES veikla paralyžiuota. Jis atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą rengiant bendrą energetikos politiką, susitarimą dėl bendro Europos įkalčių orderio, padėsiančio persekioti tarptautinius nusikaltėlius, ir didelio populiarumo sulaukusius žingsnius mažinant tarptautinių mobiliojo ryšio skambučių kainas bei kreditinių kortelių aptarnavimo mokesčius.

Pasak diplomatų, austrai deda ypatingas pastangas, kad šiame viršūnių susitikime neleistų reikštis Prancūzijos prezidentui Jacquesui Chiracui, ką jis dažnai daro, kai tokie renginiai vyksta jo šalyje. Blokui pirmininkaujanti Austrija siekė nuraminti Chiracą, jog lyderiai per pietus aptars Prancūzijos reikalavimą, kad ES atsakingiau vertintų bloko galimybes priimti naujas nares ir tardamasi dėl tolesnės plėtros labiau atsižvelgtų į savo galimybes jas integruoti ir į visuomenės nuomonę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"