TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kova dėl Lulos palikimo

2010 10 04 0:00
Brazilijos prezidentas L.I.L.da Silva ir jo įpėdinė D.Rousseff.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Brazilijos piliečiai rinko naują prezidentą. Rinkimų favorite tapo 63 metų kresna ir valinga Dilma Rousseff, buvusi partizaninio judėjimo lyderė.

D.Rousseff gali tapti pirmąja šalies moterimi prezidente, perėmusia valdžios vairą iš savo sąjungininko ir mokytojo, itin populiaraus dabartinio prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos. Bulgarijos imigranto ir jo žmonos mokytojos dukterį savo įpėdine pasirinko pats prezidentas, per aštuonerius metus valdžioje užtikrinęs nenutrūkstamą ekonominį augimą ir didindamas šalies prestižą tarptautinėje arenoje. Rinkimų kampanijos metu ryžtinga ir tvirta moteris reitingų lentelėse pagrindinį varžovą Jose Serra, 68 metų politiką iš Brazilijos socialdemokratų partijos, lenkė beveik 20 procentų.

Rinkdamas įpėdinį dvi kadencijas krašto vadovu ištarnavęs politikas, kurį tautiečiai vadina tiesiog Lula, siekė užtikrinti savo politikos tęstinumą. Rinkimų kampanija sukosi aplink socialinę politiką ir ekonomiką. D.Rousseff šalies piliečiams tvirtino, kad ji sieks Braziliją paversti ekonomine galia, kurios niekas nepralenktų. "Ir tai mes padarysime tik eidami prezidento Lulos pradėtu taku. Netikiu išsivysčiusia šalimi, kurios dalis gyventojų yra nustumti į šalį. Pratęsiu prezidento Lulos darbą, naikinant skurdą", - tikino D.Rousseff. Per dvi savo kadencijas L.I.da Silva iš skurdo ištraukė per 20 mln. brazilų.

Tiesa, J.Serra nuleisti rankų neketina ir pažadėjo patekti į antrąjį rinkimų turą, kuris vyktų spalio 31 dieną. Tačiau beveik niekas neabejoja, kad D.Rousseff bet kuriuo atveju taps prezidente, mat skirtumas tarp šių dviejų kandidatų yra pernelyg didelis, kad jį būtų galima panaikinti per tokį trumpą laiką. D.Rousseff sėkmingai išsigydė nuo limfos vėžio.

D.Rousseff nesigėdija savo praeities, kai jauna partizanė kovojo su valdžią užgrobusiais generolais ir sėdėjo kalėjime kaip politinė kalinė. Dalyvaudama įvairių kraštutinių radikalių grupuočių veikloje galiausiai ji tapo organizacijos "Vanguarda Armada Revolucionaria Palmares" lydere. Tais laikais ši grupuotė grobdavo užsienio diplomatus mainais į išpirką: JAV ambasadorius buvo iškeistas į dvylika politinių kalinių, Vokietijos - į 40 kovotojų, šveicarų pasiuntinys - į 70 partizanų. Jie žudė užsienio kankinimų ekspertus, atvykusius apmokyti generolų greitojo reagavimo būrius. D.Rousseff tikina niekada nenaudojusi ginklo. 1970 metais tardyta ir kankinta slaptosios policijos, paskui ji trejus metus kalėjo už "ardomąją veiklą".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"