TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kova dėl Turkijos pasaulietiškumo

2007 04 30 0:00
Maždaug milijonas turkų Stambule protestavo prieš islamišką vyriausybę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį Stambule mitingavo tūkstančiai Turkijos pasaulietinės santvarkos gynėjų. "Turkija yra pasaulietinė ir tokia liks! - skandavo protestuotojai, nešę Turkijos vėliavas ir šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjo Mustafos Kemalo Ataturko portretus. - Mes norime ne šariato, ne perversmo, o tik visiškai demokratinės Turkijos!" Minia ragino atsistatydinti islamišką Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę, kurią daugelis kaltina didinant įtampą per prezidento rinkimus.

Policijos teigimu, mitingavo daugiau kaip milijonas žmonių. Šarvuočių ir sraigtasparnių remiama policija sustiprino saugumą ir uždarė keletą kelių, vedančių į Stambulo Čaglajano aikštę. Mažne 600 nevalstybinių organizacijų remiamas mitingas Stambule priminė demonstraciją, balandžio 14 dieną surengtą Ankaroje, į kurią, įvairiais skaičiavimais, susirinko iki 1,5 mln. žmonių.

Įtampa Turkijoje padidėjo penktadienį, parlamente pasibaigus pirmam balsavimo ratui, kuriame dalyvavo vienintelis valdančiosios Teisingumo ir plėtros (AK) partijos kandidatas į prezidentus - užsienio reikalų ministras Abdullah Gulas. Reaguodama į šiuos įvykius armija pagrasino imtis veiksmų pasaulietinei šalies santvarkai apginti. Vyriausybė sudavė atsakomąjį smūgį - liepė armijai laikytis rimties. Nuo 1960 metų Turkijos ginkluotosios pajėgos įvykdė 3 valstybės perversmus, o 1997-aisiais privertė atsistatydinti pirmą kartą premjeru tapusį islamiškos orientacijos politiką.

Sekuliarumo šalininkai įsitikinę, kad islamiškas šaknis turinčios AK kandidatas A.Gulas sugriaus pasaulietinę valstybės santvarką. Išrinktas prezidentu jis taptų ir vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu. Opozicijoje esantys pasaulietininkai paprašė Konstitucinio Teismo panaikinti prezidento rinkimų pirmojo rato rezultatą, nes balsuojant parlamente buvo mažiau nei du trečdaliai deputatų.

Opozicija pareikalavo pirmalaikių nacionalinių rinkimų, bet daugelis mano, kad juos vis tiek laimėtų vyriausybė, kuriai valdant beveik 5 metus sparčiai kilo Turkijos ekonomika. Visuotiniai rinkimai, šiaip ar taip, turi būti surengti iki lapkričio.

ES pareigūnai šeštadienį perspėjo Turkijos kariuomenę nesikišti į politiką. Plėtros komisaras Olli Rehnas pabrėžė, jog pagarba demokratinėms vertybėms yra viena pagrindinių Turkijos narystei ES keliamų sąlygų. "Svarbu, kad kariuomenė gerbtų demokratinio žaidimo taisykles ir paisytų savo vaidmens šiame demokratiniame žaidime", - kalbėjo komisaras. Pasak jo, ES labai vertina pasaulietinę demokratiją ir laiko ją Turkijos "europėjimo projekto" pagrindu.

Turkija pradėjo derybas dėl stojimo į ES 2005 metais, tačiau nuo tada padarė labai menką pažangą - tam labiausiai trukdo vis dar neišspręstas ginčas dėl Kipro salos padalijimo. Viena pagrindinių narystės ES sąlygų yra civilinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"