TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kovą dėl valdžios lydi sprogimai

2008 07 29 0:00
Aukų kūnai po dviejų sprogimų Stambule.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žuvusiųjų per teroro aktą Stambule skaičius išaugo iki 17 žmonių. Sulaikyti pirmieji įtariamieji. Ar tai susiję su teismo svarstymais apie valdančiosios partijos uždraudimą?

Turkijos policija dėl 2 bombų susprogdinimo vienoje Stambulo aikštėje sulaikė 3 paauglius. Per sprogimus žuvo 17 ir buvo sužeista daugiau nei 150 žmonių. Tai buvo daugiausiai žmonių aukų pareikalavęs išpuolis Stambule per beveik 5-erius metus.

Turkijos žiniasklaida paskelbė, kad trys 16-kos ir 17-kos metų paaugliai, vėlų sekmadienio vakarą buvo aptikti namo, esančio netoli išpuolio vietos, rūsyje. Apie juos policijai pranešė gyventojai. Trijulė policijai aiškino, neva rūsyje slėpėsi todėl, kad išsigando sprogimų. Šios informacijos šaltiniai nenurodomi, bet turkų policija dažnai "nutekina" informaciją spaudai.

Kad žūtų kuo daugiau

Pirmoji nedidelė bomba sprogo šiukšlių konteineryje Giungereno rajone, esančiame miesto europinėje dalyje. Antrasis, galingesnis sprogimas nugriaudėjo už kelių metrų po kelerių minučių, kai pirmojo sprogimo vietoje jau buvo susirinkusi minia. Reportaže buvo matomi panikos apimti kruvini žmonės, bėgantys iš įvykio vietos, nusėtos nuolaužomis ir šukėmis. Stambulo meras Muammeras Guleras paneigė spėliojimus, kad dėl išpuolio atsakingi uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) sukilėliai. Mero manymu, dar anksti pasakyti, kas dėl to kaltas. Pareigūnai tiria netoli sprogimų vietos įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nufilmuotą medžiagą. Tačiau meras neabejoja, kad tai buvo teroro akcija. Abu užtaisai buvo įdėti į šiukšlių konteinerius ir sprogo vienas paskui kitą, praėjus 10-12 minučių. Liudininkai patvirtino, kad antrasis sprogimas buvo galingesnis už pirmąjį, todėl tyrėjai įtaria, kad buvo siekiama nužudyti kuo daugiau žmonių. Daug jų buvo sužeista gretimose parduotuvėse.

Anksčiau dėl daugelio išpuolių Stambule buvo kaltinama PKK, kurią Turkija ir Vakarų valstybės laiko teroristine organizacija. Ji nuo 1984 m. kovoja už Turkijos pietryčiuose esančio kurdų regiono nepriklausomybę. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 37 tūkst. žmonių. Islamistų bei kairiųjų grupuotės yra įvykdžiusios išpuolių ir didžiausiame Turkijos mieste.

Įtampa teismuose

Praėjus vos kelioms valandoms po sprogimų Turkijos Konstitucinis Teismas pradėjo svarstyti, ar uždrausti valdančiąją partiją. Be to, išpuolis įvykdytas tvyrant įtampai po Stambulo teismo sprendimo teisti 86 žmones dėl įtariamo sąmokslo nuversti islamistines šaknis turinčią šalies Vyriausybę. Šis teismo procesas turi prasidėti spalio 20 dieną.

Konstituciniame Teisme premjero Recepo Tayyipo Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) kaltinama pažeidusi Konstitucijoje numatytą sekuliarizmo principą. AKP šiuos kaltinimus atmeta kaip politiškai motyvuotus ir įrodinėja, jog vykdomas "teisminis perversmas". Baiminamasi, kad šios partijos paskelbimas už įstatymo ribų gali išprovokuoti Turkijoje politinį chaosą, paveikti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pakenkti ekonomikai, kai ji pasaulyje ir taip šlubuoja kylant energijos kainoms. Be partijos uždraudimo, kaltintojas ragina uždrausti prezidentui Abdullah Gului, premjerui R.T.Erdoganui ir 69 AKP pareigūnams 5-erius metus dalyvauti partijų veikloje. Teismas gali patenkinti šiuos reikalavimus, iš dalies arba visiškai nutraukti finansinę paramą partijai, arba atmesti bylą.

Kova dėl valdžios tęsis

AKP kaltinama dėl veiklos, kuria siekia nukreipti šalį nuo pasaulietiškumo islamiško režimo link. Teismo paskirtas pranešėjas praėjusią savaitę neįpareigojančioje ataskaitoje patarė teisėjams išteisinti partiją, nes jos veiksmai nepažeidžia raiškos laisvės. Tačiau Konstitucinis Teismas jau ne kartą ignoravo tokias rekomendacijas.

Praėjusį mėnesį Konstitucinis Teismas sudavė skaudų smūgį AKP, kai atmetė vyriausybės remtą Konstitucijos pataisą, kuria būtų panaikintas draudimas universitetuose ryšėti musulmoniškas skaras. Toji pataisa, pasak Teismo, pažeidžia pasaulietiškumo principą, ir laikoma vienu įrodymų, kad AKP nepritaria valstybės ir religijos atskyrimui. Jei Teismas uždraus R.T.Erdoganui dalyvauti partinėje politikoje, jis galėtų grįžti į parlamentą kaip nepriklausomas deputatas. Pastarojo meto apklausos rodo, kad AKP tebėra populiariausia Turkijos partija - ji surinktų daugiau kaip 40 proc. balsų, jei dabar vyktų rinkimai.

Kad ir ką nuspręstų Konstitucinis Teismas, ilgai trunkanti AKP ir sekuliaristų stovyklos, kuriai priklauso armija, teisėjai ir akademinė visuomenė, kova dėl valdžios veikiausiai tęsis. Politologai nurodo, kad išteisinimas sustiprintų AKP pozicijas, o partijos uždraudimas sustiprintų jos priešininkus, tačiau nė viena šalis tikriausiai nepasiduos.

AKP tvirtina išsižadėjusi savo islamiškų šaknų. Pirmą kartą į valdžią partija atėjo 2002 m. ir pelnė pagarbą už proeuropietišką ir verslui palankią politiką bei vengimą veltis į konfliktus su griežtos linijos pasaulietininkais. Tačiau kritikai sako, kad po perrinkimo pernai partija daugiausiai dėmesio skyrė savo religinio įvaizdžio stiprinimui, pamynusi į ES orientuotas demokratines reformas. Tai pakurstė įtarimus, kad ji vykdo slaptą islamistinę darbotvarkę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"