TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kova prasideda iš naujo

2012 04 24 6:05

Nicolas Sarkozy pralaimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą socialistui Francois Hollande'ui, nors ir labai mažu skirtumu. Manoma, per antrąjį turą viską lems kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen, už kurią balsavo 18,1 proc. rinkėjų, šalininkai. 

Beveik galutiniai skaičiavimai rodo, kad N.Sarkozy surinko 27,07 proc., F.Hollande'as - 28,56 proc. balsų. N.Sarkozy tapo pirmu per visą Penktosios Respublikos istoriją prezidentu, nelaimėjusiu kovos dėl perrinkimo jau per pirmąjį ratą.

Analitikai pabrėžia, jog ateinančias dvi savaites, kurios liko iki gegužės 6-osios antrojo rato, N.Sarkozy turės sukaupti visas jėgas, kad patrauktų į savo pusę Nacionalinio fronto šalininkus, bet kol kas rinkimų favoritas išlieka F.Hollande'as. Maždaug vienas iš penkių prancūzų, tarp jų - daug jaunų žmonių ir darbininkų, balsavo už Nacionalinio fronto lyderę.

Paskelbus rezultatus F.Hollande'as pareiškė, kad rinkėjai nubaudė N.Sarkozy. Prezidentas savo ruožtu sakė suprantąs, "kokias kančias kenčia prancūzai greitai besimainančiame pasaulyje", ir paragino per šias dvi savaites surengti trejus debatus: ekonomikos, socialiniais ir tarptautiniais klausimais. F.Hollande'as pasiūlymą atmetė. Jo manymu, prieš antrąjį ratą pakaktų vienų tradicinių debatų, kurie truktų tiek, kiek reikėtų.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį buvo didelis - viršijo 80 procentų. Taigi nepasitvirtino nuogąstavimai, kad blanki rinkimų kampanija baigsis masiniu žmonių abejingumu.

Iki šiol apklausos rodė, kad F.Hollande'as nesunkiai laimės antrąjį ratą. Pagal pirmąją apklausą jis turėtų gauti 54 proc. balsų ir įveikti N.Sarkozy. Tačiau dar svarbiau, kaip elgsis trečiosios vietos laimėtojos M.Le Pen šalininkai. Apklausos duomenimis, nuo 39 iki 48 proc. jų parems N.Sarkozy, 18-31 proc. - F.Hollande'ą.

Netikėtas triumfas 

Pagrindinių kandidatų pasirodymas atitiko prognozes, tuo metu M.Le Pen rezultatai nustebino, nes buvo geresni nei kada nors anksčiau. Kai Nacionaliniam frontui dar vadovavo jos tėvas Jeanas Marie Le Penas, per antrąjį rinkimų ratą 2002-aisiais jis gavo 16 proc. balsų. Europos spauda pabrėžė, kad M.Le Pen pasirodymas buvo "pribloškiantis" ir dabar ji tampa lemiama jėga, diktuosiančia antrojo rinkimų turo baigtį.

Triumfuojanti Nacionalinio fronto lyderė tikisi, kad per kitus rinkimus jos partija surinks dar daugiau taškų. "Prancūzai suprato, jog esame vienintelė pasitikėjimo verta politinė jėga", - pareiškė politikė. M.Le Pen pripažino, kad jos rinkimų kampanija buvo šiurkšti, bet pridūrė kovojanti už savo vaikų ir savo tėvynainių ateitį.

"Mūšis dėl Prancūzijos tik prasidėjo... Susprogdinome dviejų partijų (Socialistų ir N.Sarkozy dešiniosios UMP) monopoliją", - pareiškė M.Le Pen. Ji nepasakė, kad per antrąjį rinkimų ratą rems kurį nors kandidatą. "Savo rinkėjams nenurodysiu, už ką balsuoti. Prancūzai patys gali nuspręsti ir padaryti tai sąmoningai. Pasakysiu tik tiek, kad nei F.Hollande'as, nei N.Sarkozy nepajėgūs išspręsti problemų, kurios kyla Prancūzijai ir visai Europai, - kalbėjo M.Le Pen. - Visi tie politikai apgaudinėjo žmones. Mes - vieninteliai, turintys realią programą dėl Europos, ekonomikos ir socialinio nacionalizmo, referendumų rengimo."

43 metų teisininkė, dukart išsiskyrusi trijų vaikų motina prieš rinkimus ragino stiprinti "ekonominį patriotizmą" ir žadėjo išvesti Prancūziją iš euro zonos, taip pat smerkė globalizaciją ir savo šalies "islamizaciją".

Kaip nurodo apžvalgininkai, iki pastarojo balsavimo Prancūzijoje buvo sunku rasti daug rinkėjų, kurie viešai prisipažintų, kad ketina balsuoti už M.Le Pen, tačiau ji įsiveržė į Prancūzijos politinį gyvenimą su paprastiems žmonėms suprantama retorika, nukreipta prieš imigrantus, Europos Sąjungą bei elitą. Šitaip M.Le Pen metė iššūkį "įsitvirtinusiems" kandidatams, o rinkėjų reakcija rodo didelį jų nusivylimą pagrindinėmis partijomis.

M.Le Pen buvo renkama į savivaldos ir regioninės valdžios postus, 2004 metais pateko į Europos Parlamentą. Analitikų nuomone, ji priklauso naujai Europos ultradešiniųjų lyderių kartai, siekiančiai atsikratyti skausmingų savo pirmtakų sąsajų su fašizmu. Tačiau Marine, kaip ir jos tėvas, nevengia provokuoti daugelį piktinančiais pareiškimais.

Pernai politikė, kalbėdama apie Prancūzijos musulmonus (jų bendruomenę šalyje sudaro 6 mln. žmonių), besimeldžiančius gatvėse prie perpildytų mečečių, prilygino tai nacių okupacijai.

Per anksti paskelbė

Prancūzų prokuratūra pradėjo tirti daugybę pirmalaikio pirmojo rato rezultatų paskelbimo atvejų. Vienas ieškinys iškeltas agentūrai AFP, kuri pirminius rezultatus pranešė iki 20 val., kai balsavimas dar buvo nesibaigęs. Taip pat tiriamos vieno Šveicarijos ir dviejų Belgijos leidinių publikacijos, atskiras tyrimas atliekamas Belgijos žurnalisto, pasiuntusio pirminius rezultatus per "Twitter", atžvilgiu.

Prancūzijos visuomenės apklausų komisijos vadovybė šių žiniasklaidos priemonių elgesį laiko "nusikalstamu", nes pagal Prancūzijos įstatymus pirminiai rezultatai, gauti apklausus balsavusius rinkėjus, ir kiti sociologiniai tyrimai rinkimų dieną draudžiami, kol dar neuždarytos balsavimo apylinkės. Šveicarijos ir Belgijos leidiniai teigia vadovavęsi savo šalių įstatymais, o agentūra AFP teisinasi esanti ne tik prancūziška, bet ir tarptautinė.

BBC, "Corriere della Sera", "La Repubblica", "The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"