TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kova už Ukrainą: kaip Vakarai prarado V. Putiną

2015 02 09 6:00
Angela Merkel mėgina suprasti, kas veikia Vladimiro Putino psichologiją. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikoma bene vienintele Vakarų lydere, geriausiai galinčia kalbėtis su Vladimiru Putinu, tačiau ir ji įsitikino, kad per jų pokalbius Rusijos prezidentas meluoja.

Kodėl Vakarų diplomatija dėl Ukrainos krizės patiria nesėkmę?

Šį klausimą iškėlęs "The Financial Times" atliko virtinę interviu su ministrais, Europos Sąjungos (ES) lyderiais, diplomatais, pareigūnais ir specialiųjų tarnybų darbuotojais daugiau nei dešimtyje šalių ir priėjo prie išvados, kad abi pusės padarė klaidų: Vakarai neįvertino, kiek toli gali eiti V. Putinas, gindamas tai, ką jis vadina gyvybiškai svarbiais Rusijos interesais; be to, abi pusės negirdi viena kitos, nes kiekviena užsidariusi savame naratyve.

Kalbasi vokiškai ir rusiškai

Vadovauti Vakarų pastangoms sureguliuoti Ukrainos krizę ėmėsi A. Merkel. Kaip sakė vienas buvęs Amerikos diplomatas, tuo džiaugėsi visi, įskaitant amerikiečius, nes iš visų Vakarų lyderių Vokietijos vadovė laikoma tinkamiausia kalbėtis su V. Putinu.

A. Merkel geriausiai supranta, kas veikia V. Putino psichologiją. 62 metų V. Putinas yra tik pora metų vyresnis už kanclerę, abu gerai mena šaltąjį karą. A. Merkel moka rusų kalbą, o V. Putinas išmoko vokiškai dirbdamas Drezdene KGB agentu. Jiedu dažnai pradeda pokalbį vokiškai, bet, kai jis tampa sudėtingas, V. Putinas pereina į rusų.

Pernai spalį per įtemptą susitikimą Milane A. Merkel įsikišo į V. Putino ginčą su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka - kanclerė ryžtingai pataisė Rusijos prezidentą jo gimtąja kalba.

Pasak vieno Vašingtono pareigūno, P. Porošenka nekantriai laukė asmeninių derybų su V. Putinu, bet norėjo, kad dalyvautų ir kiti lyderiai, galintys pareikalauti, kad V. Putinas vykdytų savo įsipareigojimus. Pasirinkta buvo A. Merkel.

Atkaklumas yra viena svarbiausių kanclerės savybių. Kalbėdamasi su V. Putinu, ji ne tik stengiasi pakeisti jo elgesį, bet ir siekia, kad jis suprastų, kaip Rusijos veiksmai suvokiami Vakaruose. Pasak vieno žinovo iš Berlyno, A. Merkel yra tarp tų "nedaugelio, kurie nuolat suteikia jam progą pažvelgti į savo veiksmus iš šalies". Prastas V. Putino manieras, tokias kaip įprotį vėluoti į susitikimus, kanclerė vertina tiesiog kaip jo "silpnybes".

Siūlė atsipirkti

Vis dėlto A. Merkel, nors ir laikė V. Putiną nelengvu partneriu, manė, kad su juo galima turėti reikalų. Ukrainos krizė jos nuomonę pakeitė. Lūžio akimirka galima laikyti jos pokalbį su V. Putinu per viršūnių susitikimą, kai šis išdėstė, jog Kijevas turi elgtis su sukilėliais taip pat, kaip jis pasielgė su maištingąja Čečėnija - atsipirkti autonomija ir pinigais. Buvusiam KGB pulkininkui tai gal ir atrodo protinga mintis, bet ne Rytų Vokietijos pastoriaus dukrai, kuriai teisingumo jausmas įaugęs į kraują.

Pasak vieno Vokietijos pareigūno, kaip tik tuomet Vakarai pradėjo atsikratyti iliuzija, kad Rusija kada nors galės suartėti su Europa. Vienas Kremliaus atstovas po Brisbano susitikimo sakė "The Financial Times", kad "V. Putinas ir A. Merkel niekuomet negalėjo pakęsti vienas kito, bet jie profesionalai, tad ilgai nenuleido rankų. Dabar, regis, viskas pasikeitė". Pasak šio šaltinio, jokių "ypatingų" Rusijos ir Vokietijos santykių nebeliko.

Laikui bėgant A. Merkel suprato, kad per jų pokalbius V. Putinas meluoja. Pavyzdžiui, kai neigia, kad Rusijos pajėgos tiesiogiai dalyvavo užgrobiant Krymą, o paskui įvykiuose Rytų Ukrainoje. Europos diplomatai žino, kad bendraudama su kitais lyderiais A. Merkel tiesiai kaltina V. Putiną melu. Kad su V. Putinu susitarti nepavyks, baigia įsitikinti ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.

JAV prezidentas Вarackas Obama nusišalino nuo lyderystės sprendžiant Ukrainos reikalus. Pasak jam artimų žmonių, B. Obama pastebėjo, jog V. Putinas neatsako į jo mėginimus pagerinti santykius. B. Obama yra prasitaręs, kad V. Putino laikysena jam primena "nuobodžiaujantį mokinį iš paskutinio suolo".

Lainerio žūtis nieko nepakeitė

Vladimiras Putinas su Angela Merkel ir Italijos premjeru Matteo Renzi (centre) per susitikimą Milane pernai spalį.

Dar vienas lūžio taškas buvo Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimas. Šis tragiškas įvykis suvienijo ES dėl sankcijų Rusijai, nes tai, kas galbūt atrodė it nelabai reikšmingas lokalus konfliktas, įgavo tikro karo, per kurį žūva už tūkstančių kilometrų gyvenantys niekuo dėti civiliai, pavidalą. Vienos ES šalies užsienio reikalų ministras papasakojo, jog Vakarų politikai be galo nustebo, kad MH17 katastrofa neprivertė Maskvos nutraukti ginklų tiekimo separatistams. Daugeliui tai priminė 1983 metų incidentą, kai sovietų naikintuvas numušė Korėjos lainerį. Oficiali reakcija buvo tokia pati.

Į klausimą, kodėl V. Putinas nepasinaudojo lėktuvo katastrofa, kaip parankia proga susitaikyti, žmogus, anksčiau ėjęs aukštas pareigas Kremliuje, atsakė: "Nes jis buvo įžeistas. Dar niekas nebuvo aišku, o jūs suvertėte jam visą kaltę".

Kai kurie pašnekovai Vakarų reakciją į lainerio žūtį vadino nepakankamai santūria.

Prasidėjo karas

Nuo tada, kai rugpjūčio 24 dieną Rusijos kariuomenė kirto Ukrainos sieną ir įsiveržė į jos teritoriją, niekas nebekalba apie antiteroristinę operaciją. "Mes atsidūrėme karo su Rusija padėtyje", - prisiminė neįvardytas P. Porošenkos patarėjas.

Vakarų pareigūnai iki šiol nepajėgia suprasti, kokie yra V. Putino tikslai. Ar jis nori atkurti Novorosiją, apimančią Jekaterinos Didžiosios užgrobtas teritorijas prie Juodosios jūros nuo Donecko iki Odesos? O gal jis siekia suskaldyti NATO? Kad ir kokie būtų tikslai, rugpjūtį tapo aišku viena: V. Putinas neketina patirti pralaimėjimo Ukrainoje.

P. Porošenko jau išnaudojo savo kozirį, kad priverstų V. Putiną nutraukti ugnį. Jis pasakė Rusijos prezidentui, kad jei ugnis nebus nutraukta, internete pasirodys šimtai armijos žetonų, konfiskuotų iš Ukrainoje žuvusių arba į nelaisvę paimtų Rusijos kariškių, o su rusų žmonomis ir motinomis bus aiškinamasi, kur yra jų vyrai ir sūnūs. Po kelių dienų P. Porošenka atvežė į NATO viršūnių susitikimą ugnies nutraukimo planą. Po paros jis buvo pasirašytas. Istoriją apie armijos žetonus P. Porošenka papasakojo keliems aukštiems Vakarų pareigūnams. Rusijos šaltiniai jos nepatvirtino.

Dabar Minsko susitarimai dėl ugnies nutraukimo palaidoti. Su nauja jėga įsiplieskę karo veiksmai vėl verčia Vakarus spėlioti, kokie yra V. Putino motyvai. Gal jis nori kur kas platesnių derybų, pavyzdžiui, garantijų, kad Ukraina niekada netaps NATO nare? O gal kuria Rytų Ukrainoje "įšaldytą konfliktą", kad destabilizuotų vyriausybę Kijeve? Atsinaujino ir diskusijos dėl ginklų tiekimo Ukrainai.

Tvarka pasaulyje Rusijai nereikalinga

Neįvardyto buvusio Vokietijos ambasadoriaus žodžiais, A. Merkel padarė liūdną išvadą: galbūt V. Putinas visiškai nesuinteresuotas atkurti tvarką? Galbūt jo patarėjai jam sako, kad Rusijai geriau pasaulyje, kuriame nėra tvarkos?

Čekijos generalinio štabo viršininkas generolas Petras Pavelas mano, jog, pasinaudodama separatistų puolimu, Rusija nori atkurti savo įtaką Europoje bei pasaulyje ir sudaryti buferinę zoną prie savo sienų. Rusija vertina Ukrainą kaip esminį savo statuso atkūrimo elementą. Nepaisant to, Maskva nori išvengti tiesioginės konfrontacijos su buvusiais priešais, nes Rusijai tai būtų "savižudybė". Gruodį paskelbtoje pakeistoje karinėje doktrinoje Rusija kaip rimtą grėsmę įvardija spalvotąsias revoliucijas kaimyninėse šalyse ir NATO pajėgų stiprinimą prie jos sienų.

"Atėjo laikas susimastyti apie naują realybę ir parodyti, jog NATO taip pat pasirengusi ginti savo sienas", - sakė P. Pavelas. Tuo pačiu NATO negali visiškai užtrenkti durų Rusijai, ypač turint galvoje islamistų pavojų. Pasak P. Pavelo, NATO nepavyko įtikinti Rusijos, jog Aljansas nelaiko jos priešu.

"Financial Times", Bloomberg, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"