TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kovai su narkotikais reikia naujo posūkio

2012 09 20 6:07
Kariai naikina kokos plantaciją į šiaurę nuo La Paso. /Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos  

Ieškomiausią Kolumbijos narkotikų baroną medžiojo net kelių šalių žvalgybos, ir jis buvo sučiuptas. Tačiau Lotynų Amerikoje stiprėja nepasitenkinimas JAV diktatu ir šalys ieško naujų idėjų, kaip pažaboti narkotikų kontrabandą, - siūloma net legalizuoti jų rinką.

Padedant Venesuelos, britų ir JAV žvalgyboms Venesueloje pavyko sučiupti ieškomiausią Kolumbijos narkotikų prekeivį Danielį Barrerą, labiau žinomą kaip Trenktas Barrera. Jis pagautas San Kristobalio mieste, esančiame prie Kolumbijos, kuri yra didžiausia pasaulyje kokaino gamintoja, sienos.

D.Barreros nusikalstama imperija tiekė kokainą ne tik į JAV, bet ir į visą pasaulį, ypač į Europą. Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas apibūdino šį nusikaltėlį kaip "bene ieškomiausią šiais laikais asmenį". JAV pažadėtas atlygis už jo galvą buvo 5 mln. dolerių - tiek pat, kiek ir už Osamą bin Ladeną. Pati Kolumbija dar pridėjo 2,7 mln. dolerių. 

Trenktas Barrera buvo tapęs kokaino verslo legenda ne tik dėl to, kad išsilaikė nepaprastai ilgai, bet ir dėl gebėjimo dirbti absoliučiai su visomis interesų grupėmis per 48 metus trunkantį pilietinį konfliktą Kolumbijoje. Jis sudarydavo neįtikimas sąjungas su karinėmis grupuotėmis, FARC maištininkais.

Legendinį Kolumbijos banditą D.Barrerą padėjo sučiupti CŽV.

D.Barreros areštas yra jau trečias smūgis per metus Kolumbijos narkotikų baronams. Birželį Venesuelos pareigūnai suėmė "Los Rajostros" kartelio vadeivą Diego Perezą Henao. Jo gauja pastaraisiais metais tapo pagrindine kokaino eksportuotoja į JAV per Meksiką. Ankstesnis kartelio lyderis Javieras Antonio Calle Serna gegužę pats pasidavė JAV Arubos saloje.

Šiemet liepą paskelbtoje Baltųjų rūmų ataskaitoje pažymima, kad kokaino gamyba Kolumbijoje pernai sumažėjo 25 proc., o nuo 2001 metų - 72 procentais. Pirmą kartą nuo 1995-ųjų Kolumbija nukrito žemiau nei Peru ir Bolivija. JAV teigimu, tai - amerikiečių finasuojamos kovos su narkotikų karteliais rezultatas. Kovai su nusikaltėlių gaujomis Kolumbija gauna didžiulę JAV paramą - milijardus dolerių.

Maždaug tuo pačiu metu paskelbti Jungtinių Tautų duomenys kitokie: kokaino gamyba išliko stabili, Kolumbijoje nukrito vos 1 proc., be to, pernai, pirmą kartą nuo 2007 metų, toje šalyje padidėjo auginamų kokainmedžių, iš kurių gaminamas kokainas, plotai (3 procentais).

Daugiausia naujų kokainmedžių plantacijų atsirado Putumajo ir Kaketos provincijose prie Ekvadoro sienos. Šiame regione valstybė istoriškai visada buvo silpna, o FARC maištininkai stiprūs. Kokainmedžiai auginami iš viso 23 iš 32 Kolumbijos provincijų, tačiau 56 proc. augintojų parduoda jų lapus, o tai byloja, kad kokaino gamintojai yra kiti - ne augintojai.

Senos tradicijos

Bėda ta, kad kokainmedžių lapai yra šventi didelėje dalyje regiono jau 4 tūkst. metų. Bolivijoje šiuos lapus kramto ūkininkai ir kalnakasiai, jie naudojami per religines apeigas ir medicinoje. Daugelis šeimų Andų prieigose išgyvena ne iš bananų, jukų ar apelsinmedžių, o iš kokainmedžių. Augalui puikiai tinka vietos klimatas, tad jis subrandina labai gerą, kasmet garantuotą derlių. Iš jo šeimos maitinasi, rengiasi, gydosi ir leidžia vaikus į mokyklą. Todėl kai kurie ūkininkai aršiai priešinasi, panaudodami net jėgą, valdžios pastangoms išnaikinti jų plantacijas. Bolivijoje jie laimėjo - 2004 metais šeimoms buvo leista turėti po mažą plotelį kokainmedžių, baudžiamieji reidai baigėsi. 

Viskas dar labiau pasikeitė 2006 metais, kai Bolivijos prezidentu buvo išrinktas Evo Moralesas, pats buvęs kokainmedžių augintojas iš Čaparės regiono Andų tropikuose. Per trejus metus jis išvarė iš šalies JAV kovos su narkotikais administracijos pareigūnus ir JAV ambasadorių, apkaltinęs juos opozicijos kurstymu. Pernai Bolivija tapo pirmąja šalimi, pasitraukusia iš 1961 metų JT narkotikų konvencijos. Ji tai padarė dėl to, kad šioje chartijoje atsisakyta kokainmedžių lapų vartojimą pripažinti tradicija.

Vietoj bausmių - legali rinka?

Ir kitos regiono šalys ieško savarankiškų, kartais nacionalistinių būdų narkotikų prekybai kontroliuoti. Jie dažnai neatitinka Vašingtono prioritetų ir receptų. Nuo Bolivijos, kur narkotikai gaminami, iki Meksikos ir Gvatemalos, per kurias jie keliauja, iki Brazilijos, kur jų vis daugiau suvartojama, politikai kurpia naujas strategijas, kaip įveikti problemą. Lotynų Amerikos ir JAV santykiai dėl karo su narkotikais visuomet buvo sudėtingi. Bet per pastaruosius penkerius metus susikaupė ypač daug nusivylimo. Siaubingas su narkotikais susijęs nusikalstamumas pasiekė neregėtą mastą Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje. Lotynų Amerika išlieka pasaulio kokaino tiekėja Nr. 1, ir tai, kaip šalys spręs tą problemą, paveiks narkotikų srautus.

Visus pribloškė Otto Perezas Molina, sausį tapęs Gvatemalos prezidentu. Buvęs kariškis, generolas O.P.Molina jau po kelių mėnesių pasiūlė nutraukti ydingą smurto ratą ir iš kitos pusės pažvelgti į karą su narkotikais: o kas būtų, jei valstybė reguliuotų legalią narkotikų rinką?

Liberalizavimas vietoj bausmių griežtinimo nėra naujiena Lotynų Amerikoje, bet tokias idėjas dažniausiai siūlo kairiųjų intelektualai ir akademikai, labai retai kada - pareigas einantys prezidentai.

2009 metais trys buvę prezidentai - Meksikos, Brazilijos ir Kolumbijos - paskelbė, kad kova su narkotikais žlugo, todėl reikia sukti vairą nuo represijų prie prevencijos. Po dvejų metų buvo sudaryta pasaulinė komisija dėl narkotikų politikos, į kurią įėjo įvairūs buvę pareigūnai ir verslininkai. Ji paragino šalis svarstyti būdus, kaip reguliuoti narkotikų verslą, užuot triuškinus jų vartojimą. Drąsiausią iki šiol pasiūlymą pateikė Urugvajaus prezidentas Jose Mujica - įsteigti legalią marihuanos rinką, kurioje narkotikų gamyba ir platinimas būtų valstybės kontroliuojami. Tai būtų pirma tokios rūšies rinka pasaulyje.

Skepticizmo netrūksta: ar tai suveiks, ar iš to ir vėl pasipelnys narkotikų prekeiviai, ką tai duos, jei didžiausia problema lieka kokainas, kurio niekas nesiūlo legalizuoti?

BBC, "The Christian Science Monitor", Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"