TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kovai su skolų krize siūlo naują ES sutartį

2011 12 02 10:07

Prancūzija ir Vokietija ragina pasirašyti naują Europos Sąjungos (ES) sutartį, kuri priverstų griežčiau laikytis fiskalinės drausmės skolų krizės prislėgtoje euro zonoje.

Tai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė prieš prasidedant savaitei, kuri bus gyvybiškai svarbi euro išlikimui.

Prancūzijos lyderis taip pat penktadienį susitiks tartis dėl šios krizės su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu, o pirmadienį - su Vokietijos kanclere Angela Merkel, siekiant susitarto dėl bendro Paryžiaus ir Berlyno pasiūlymo, kaip gelbėti vieningąją Bendrijos valiutą.

Gruodžio 8-9 dienomis visų 27 ES šalių lyderiai susitiks viršūnių susitikime Briuselyje, o kai kurie apžvalgininkai mano, kad šis susitikimas bus paskutinė galimybė atkurti pasitikėjimą euro zonos ekonomikos valdymu.

Ketvirtadienį sakydamas kalbą apie 5 tūkst. savo šalininkų miniai, N.Sarkozy perspėjo, kad išsivysčiusios šalys žengia į "naują ekonomikos ciklą", kuriame dominuos skolų mažinimas, todėl gali padidėti įtampa darbo rinkose ir verslo pasaulyje.

"Europai teks priimti lemiamų sprendimų ateinančiomis savaitėmis, - perspėjo jis, kalbėdamas pietiniame Tulono uostamiestyje. - Europa yra ne pasirinkimas, o būtinybė, tačiau ji turi būti iš naujo apgalvota ir kitaip finansuojama."

"Turime visiškai solidariai stoti prieš tuos, kurie abejoja euro stabilumu ir spekuliuoja jo žlugimu", - pareiškė N.Sarkozy.

"Prancūzija kartu su Vokietija kovoja dėl naujos sutarties. Daugiau drausmės, daugiau solidarumo, daugiau atsakomybės..., tikra ekonominė vyriausybė", - pridūrė jis, ragindamas ES šalis susitarti dėl "Auksinės taisyklės", įpareigojančios subalansuoti savo biudžetus.

Europos ekonomikos stabilumas susvyravo dėl valstybių skolų krizės, prasidėjusios euro zonos periferinėse valstybėse, tokiose kaip Graikija ir Airija bei išplitusiose į didžiąsias ekonomikas, įskaitant Ispaniją ir Italiją.

Prancūzijos skolinimosi kaštai taip pat padidėjo, o reitingų agentūros perspėjo, kad Paryžius gali netekti prestižinio AAA statuso. Toks žingsnis galimai taptų pažeminimu N.Sarkozy, likus šešiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kuriuose jis tikisi būti perrinktas.

Ateinančią savaitę Briuselyje vyksiantis viršūnių susitikimas laikomas esminiu, siekiant sustabdyti krizę, tačiau kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, jog stipriausios euro zonos ekonomikos Prancūzija ir Vokietija nesutaria, kokį kelią rinktis.

Prancūzijos pareigūnai reikalauja, kad Europos centrinis bankas (ECB) taptų euro zonos skolintoju kraštutiniais atvejais - faktiškai leisdamas spausdinti daugiau pinigų, siekiant išpirkti valstybių skolas ir sumažinti fiskalinį spaudimą.

Tačiau su tokiu planu griežtai nesutinka Vokietija, kurioje dar neišblėso niūrūs prisiminimai apie tarpukario hiperinfliaciją. Berlynas tvirtina, kad ECB turėtų išlikti pinigų vertės stabilumo garantu.

Panašu, kad N.Sarkozy iš dalies sutinka su šia pozicija, sakydamas, kad ECB turėtų išlikti "nepriklausomas", tačiau pridūrė esantis įsitikinęs, jog bankas turės imtis veiksmų.

"Jam reikės spręsti kaip ir kokiomis priemonėmis. Tai jo atsakomybė. Niekas neabejoja, kad jis jos laikysis, o aš sveikinu tai, ką jis pradėjo daryti", - nurodė N.Sarkozy, tačiau apžvalgininkai mano, kad šie komentarai gali supykdyti Berlyną.

ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį jau perspėjo, kad bankas negali peržengti savo mandato, tačiau jis neatmetė galimybės, jog ECB prisiims aktyvesnį vaidmenį, jeigu Bendrijos šalys sutiks nustatyti griežtesnes fiskalines taisykles, kurių reikalauja A.Merkel.

Kai kurios ES šalys priešinasi pasiūlymui sudaryti naują sutartį, nes šis procesas gali užtrukti, o kai kuriose šalys gali prireikti referendumų. Tokius balsavimus vyriausybėms būtų sunku laimėti, susiklosčius dabartinei sunkiai ekonomikos padėčiai.

N.Sarkozy pareiškė, jog šiuo metu galiojanti Mastrichto sutartis pasirodė esanti "netobula", nes ji leido valstybėms nesilaikyti fiskalinės drausmės ir išvengti bausmės. Vokietija reikalauja, kad taisykles pažeidinėjančioms valstybėms sankcijos būtų skelbiamos automatiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"