TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kovotojai perbraižo Irako žemėlapį

2014 07 29 6:00
Tūkstančiai irakiečių priversti palikti savo namus. todayonline.com nuotrauka

Irako parlamentas naujuoju šalies prezidentu praėjusią savaitę išrinko visuomenės palankiai vertinamą kurdų politiką 76-erių Fouadą Massoumą. Jis pakeitė Jalalą Talabanį, taip pat kurdų politiką, kuris Irako prezidentu buvo nuo 2005 metų. F. Massoumui teks sudėtinga užduotis - suvaldyti smurtą ir „Islamo valstybės“ grupuotės stiprėjimą šalies šiaurinėje dalyje, taip pat neramumus sostinėje.

2011 metų pabaigoje Iraką paliko paskutiniai JAV kariai. Tačiau Saddamo Husseino nuvertimas ir devynerius metus trukusi Jungtinių Valstijų karių operacija neišsprendė šalies problemų: politinių nesutarimų, nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, sunitų ir šiitų susirėmimų. Neramumai pamažu perauga į pilietinį karą. Vis dažniau pasigirsta prognozių, kad Irako laukia skilimas.

Permainos valdžioje - svarbus žingsnis

Taigi tikimasi, kad F. Massoumą išrinkus naujuoju prezidentu pavyks sumažinti įtampą tarp šalies šiaurėje gyvenančių kurdų ir šiitų dominuojamos vyriausybės Bagdade, sustiprinus ministro pirmininko poziciją, sukurti tvirtesnę vyriausybę ir stabilizuoti padėtį šalyje. Dabartinis šalies vyriausybės vadovas Nouris al-Malikis sulaukė daug kritikos dėl sektų politikos ir nesėkmingų pastangų kovoti su „Islamo valstybės“ grupuotės įsigalėjimu Irako šiaurinėje ir vakarinėje dalyse.

Net jeigu valstybė neskils trijų tautų pagrindu (kurdų valstybė šiaurėje, šiitų teritorija centrinėje dalyje bei pietuose ir sunitų valstybė vakaruose), kurį laiką vyriausybės kontrolė Bagdade išliks silpna. Atsižvelgiant į tai, siekiama stiprinti šiitų kariuomenę. Šimtai JAV karinių patarėjų dabar kuria du karinius centrus Irake, amerikiečių kariniai lėktuvai kasdien atlieka 50 stebėjimo skrydžių Irako oro erdvėje. Karinės pagalbos kreiptasi į Rusiją, Iraną.

Islamo sunitų radikalų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai, užėmė dalį šiaurinės ir vakarinės šalies teritorijos bei svarbius pasienio su Jordanija ir Sirija postus. Kovotojai siekia išguiti iš teritorijos religines ir etnines mažumas, kurios kartu sugyveno šimtmečius, ir sukurti islamo kalifatą.

Sunitų kovotojai Mosule sugriovė šventovę, kurioje buvo manoma esant pranašo Jono kapą. /rai.tv nuotrauka

Mažumų valymas

Birželio mėnesį į sunitų grupuotės rankas pateko Mosulo miestas, esantis Irako šiaurėje. Šiame mieste kadaise taikiai sugyveno šiitai, šabakai, turkmėnai ir jazidai, taip pat asirų ir chaldėjų krikščionys. Sunitų grupuotė siekia, kad mieste neliktų šių mažumų: nuo birželio mėnesio savo namus palikti buvo priversti daugiau kaip pusė milijono žmonių, religinių ir etninių mažumų atstovai puldinėjami, žudomi ir grobiami, naikinami maldos namai ir religiniai paminklai.

Dar prieš Mosulo užėmimą jazidai vargiai drįsdavo pasirodyti mieste, kuris nuo 2003 metų buvo pagrindinis sunitų sukilėlių centras. Radikalieji islamistai jazidus laiko velnio garbintojais, kurie tiki, kad nors pasaulį sukūrė aukščiausiasis Dievas, dabar jį valdo septynios šventos būtybės, vadinamos angelais. Jazidizmas garbina gamtos elementus.

Didžioji Šiaurės Irako dalis dabar yra padalyta. Dalį teritorijų valdo „Islamo valstybės“ grupuotė, kitas - kurdai. Siekiant paspartinti šalies padalijimą de facto ir galbūt galutinai transformuoti demografinę situaciją šalyje, tautinės ir religinės mažumos yra verčiamos pasirinkti, kurią valdžią palaiko - radikalių kovotojų ar kurdų.

Ultimatumas krikščionims

Krikščionims sunitai pateikė ultimatumą: atsiversti į islamą, mokėti religijos mokestį arba būti nubaustiems mirtimi. Nenorėdami rinktis šimtai krikščionių jau paliko savo namus. Jų bendruomenė Mosule gyveno du tūkstantmečius. Krikščionių bendruomenė Irake sparčiai mažėja: 2003 metais čia gyveno 1,2 mln. krikščionių, o dabar jų yra ne daugiau kaip 500 tūkst. ir per dešimtmetį gali sumažėti iki 50 tūkstančių.

Kaip praneša tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“, dešimtys tūkstančių turkmėnų ir šabakų šeimų pasitraukė iš Mosulo ir aplinkinių vietovių. Irako šiitų vadovaujama vyriausybė užsakė lėktuvus parskraidinti žmones iš sunitų kontroliuojamos šiaurinės Irako dalies, mat dauguma sausumos kelių, vedančių į pietus, yra kontroliuojami sunitų sukilėlių.

Dauguma šiitų tvirtina į šalies šiaurę niekada nebegrįšiantys. Kai kurie politologai mano, kad dabar vyksta procesas, kuris gali baigtis Irako padalijimu: iš šiaurės bus išguiti šiitai, iš pietų – sunitai, ir taip bus perbraižytas šalies žemėlapis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"