TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kremliaus Kūlverstukas primina ausis

2014 04 30 12:17
V.Putinas laiko internetą CŽV projektu ir ragina rusus "aktyviai kovoti už savo interesus" kibernetinėje erdvėje.  wpmedia.o.canada.com nuotrauka

Vladimiro Putino pasisakymai, jog internetą sukūrė ir vysto JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), Rusijoje suprasti kaip politinis sprendimas – šalyje pradėta kalbėti apie būtinybę apriboti pasaulinį tinklą.

Savo nuomonę šiuo klausimu V.Putinas išsakė prieš kelias dienas Peterburge vykusiame mediaforume. O jau šios savaitės pradžioje Rusijos Federacijos Tarybos narys, senatorius Maksimas Kavdžaradzė iškėlė idėją valstybėje sukurti nuosavą vidinę informacinę sistemą. „Tam, kad išvengti JAV įtakos“, - pabrėžė senatorius. Įdomu, kad minėtą sistemą siūloma pavadinti „Kūlverstuku“ („Čeburaška“, - rus.), rašo BBC korespondentas Pavelas Aksionovas.

„Ji turės dideles ausis“, - taip apie „suverenų internetą“ iškart ėmė juokauti tinklaraštininkai.

Remdamasis keliais šaltiniais, dienraštis „Kommersant“ antradienį paskelbė, kad prie Rusijos prezidento administracijos jau sudaryta darbo grupė, kurios užduotis – sukurti interneto erdvės kontrolės stiprinimui skirtą priemonių sistemą.

Tačiau „Kūlverstuko“ atveju, kalbama apie paties tinklo sandaros pakeitimą, kad informacija eitų per atsakingų valstybinių struktūrų filtrą. Ekspertų vertinimu, tokia „Runeto“ pertvarka, faktiškai sukuriant vidinį Rusijos intranetą vietoje bendro pasaulinio tinklo, techniškai yra įmanoma, nors ir pareikalaus didelių finansinių sąnaudų.

Kavdžaradzės kūliaversčiai

Autonominio nacionalinio tinklo Rusijoje, arba savų taisyklių, skirtingų nuo tų, kurios galioja tarptautinėje interneto erdvėje, sukūrimo idėja nėra naujiena.

Federalinės komunikacijų, žiniasklaidos ir informacinių technologijų priežiūros tarnybos („Roskomnadzor“ – past.) vadovas Aleksandras Žarovas 2013-ųjų vasarį pažadėjo, kad „Rusijoje atsiras Runet 3.0, kuriame valstybė ir visuomenė gyvens pagal nustatytas taisykles“. Tiesa, tuomet jis kalbėjo ne apie rusiškojo segmento atskyrimą nuo pasaulinio tinklo, o tik didesnę jo kontrolę.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Federacijos tarybos narys M.Kavdžaradzė žengė dar toliau. „Rusija privalo sukurti savo nacionalinį internetą. Ir tai padaryti įmanoma labai greitai, jeigu projekto realizavimui pakaktų politinės valios mobilizuoti pastangas, pritraukti interneto technologijų specialistus ir tinklo bendruomenės atstovus“, - senatoriaus žodžius cituoja „Interfax“. Vėliau tą pačią dieną senatorius patikslino, kad nesiūlė „atsiskirti nuo Amerikos, Azijos ir Europos nuleidžiant geležinę uždangą“. Jis aiškino, kad idėjos esmė – sukurti atskirus interneto tinklus kariškiams, mokslininkams ir pan.

„Pavyzdžiui, JAV niekada nesužinosite, kas dirba Gynybos ministerijoje, CŽV, žemės ūkio sistemoje ar valstybinėje statybų institucijoje. Viskas užslaptinta... Tuo tarpu mes internete skelbiame visus konkursus, viską viešai rodome. Aš nekalbu apie cenzūrą – pasisakau už tą „uždarą“ sferą, kuri veiktų valstybės naudai“, - teigė M.Kavdžaradzė naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

Iš tikrųjų, JAV vyriausybinių struktūrų personalo sudėtis detaliai skelbiama jų tinklapiuose, tame tarpe ir Žemės ūkio ministerijos. Tačiau Rusijos parlamentaro motyvas – „užsidaryti nuo CŽV“ – randa pritarimą tarp šalies specialistų. Juk vystantis šiuolaikinėms technologijoms, prasiskverbimo į kompiuterius pavojus išaugo keleriopai, o patikimiausia nuo to apsisaugojimo priemonė yra fizinis kompiuterio atjungimas nuo interneto arba izoliuoto tinklo sukūrimas.

„Senatorius kalba apie tam tikro uždaro tinklo mokslinėms įstaigoms įdiegimą, kuris padėtų apsaugoti informaciją, kad ji netaptų prieinama trečiųjų šalių specialiosioms tarnyboms. Pastarosios, be jokios abejonės prisijungia prie interneto ir anksčiau ar vėliau gali įsiskverbti į bet kurį kompiuterį“, - aiškina Andrejus Vorobjovas iš domenų registravimo centro „Ru Center“.

Serveriams užsienyje – NE!

Vis dėlto, M.Kavdžaradzė kalbėjo ne tik apie specialų intranetą mokslininkams. Kiti politiko pasisakymai liudija, kad jis palaiko nacionalinio tinklo, atskirto nuo bendro interneto, koncepciją.

„Būtina tęsti šios srities reguliavimą įstatymais. Nepaprastai svarbu, kad informacijos srautas eitų per Rusijos, o ne užsienio operatorius. Taip pat reikia uždrausti naudoti už Rusijos ribų esančius serverius. Visa, kas susiję su interneto funkcionavimu ir naudojimu, privalo būti Rusijos teritorijoje“, - teigė jis antradienį.

Čia kalbama apie taip vadinamus DNS serverius, kuriuose, be kita ko, apdorojami vartotojų užklausimai, URL (adresą, kurį vartotojas įveda į naršyklės adresų langelį) transformuojant į tinklo adresą, susidedantį iš skaičių ir taškų. Jie taip pat atlieka ir kai kurias kitas interneto informacijos srauto valdymo funkcijas.

Kaip jau buvo minėta, dienraštis „Kommersant“ paskelbė apie prie Rusijos prezidento administracijos sudarytą darbo grupę, kuriai pavesta siūlyti teisinio reguliavimo priemones ryšių srityje. Viena tokių priemonių, vadinamas būtent domenų zonas .ru ir .рф aptarnaujančių serverių perkėlimas į Rusijos teritoriją.

Tarp kitų sumanymų yra trijų lygių – vietinio, regioninio ir visos šalies – tinklo sukūrimas. Paminėtina, jog pabrėžiamas jų sąsajos su tarptautiniu tinklu ribojimas, kas faktiškai reiškia Rusijos vidinio intraneto atsiradimą.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Kelias į saviizoliaciją

Kaip „Kommersant“ paaiškino domenų .ru ir .рф koordinavimo centro direktorius Andrejus Kolesnikovas, dauguma DNS serverių yra už Rusijos ribų, vietose, kur gaunama daugiausiai rusiškiems resursams skirtų užklausų. „Tačiau tai padaryta tam, kad trumpiausiu keliu aptarnauti Rusijos serveriams skirtas užklausas, t.y. optimizuoti DNS užklausų maršrutus“, - sakė jis.

Ekspertų tarpe taip patnetrūksta tvirtinančių, kad serverių perkėlimas į Rusijos teritoriją labiau pažeidžiamu pirmiausia padarys būtent atskirą rusiškąjį tinklą. Paaštrėjus Vakarų santykiams su Rusija, šį kanalą būtų nesunku užblokuoti iš išorės, Rusiją atkertant nuo likusio pasaulio ir paliekant ją be prieigos prie globalios informacijos.

Kaip BBC teigė interneto projekto Roem.ru redaktorius Jurijus Sinodovas, kita problema slypi tame, kad kurdama uždarą intranetą, Rusija neteks galimybės daryti kultūrinės įtakos kitoms šalims. „Už Rusijos ribų, ypatingai buvusiose Sovietų sąjungos valstybėse, yra labai daug rusiško interneto vartotojų. Šią auditoriją mes prarasime. Jei panagrinėsime Kinijos pavyzdį, pamatysime, kad ten turimi kanalai į užsienį yra labai silpni, - jie kontroliuojami ir cenzūruojami. Tačiau jei mes įdiegsime tokius silpnus kanalus, Azijos šalys, pavyzdžiui Uzbekistanas ir Turkmėnistanas, galutinai iškris iš rusų kalbos naudotojų rato“, - teigė J.Sinodovas.

J.Sinodovo nuomone, į tokį tinklą galbūt pavyktų įtraukti Muitų sąjungos dalyvius Baltarusiją ir Kazachstaną, o taip pat Armėniją, - tas valstybes, su kuriomis Rusija „jau dėl kažko susitarė“. Įtikinti kitas šalis tapti tokio intraneto vartotojomis, būtų labai sudėtinga.

bbc.co.uk, lzinios.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"