TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kremliaus žaidimai Moldovoje

2014 03 07 6:00
Gagaūzijoje tebestovi daugybė Vladimiro Lenino skulptūrų.
panoramio.com nuotrauka

Moldova rengiasi pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Rusija daro viską, kad išsaugotų šią mažą valstybę savo įtakos zonoje. Tam Kremlius turi nemažai talkininkų, daugiausia – Gagaūzijoje ir Padniestrėje.

Iki 2009 metų Moldovą valdė prorusiškos, komunistinės partijos. Tačiau jas pakeitė praėjusius parlamento rinkimus laimėjusi provakarietiška koalicija. Naujoji valdžia nepasidavė Rusijos spaudimui. Lapkritį Vilniuje vykusiame ES viršūnių susitikime Moldova pratęsė derybas dėl asociacijos sutarties su Bendrija. Ją tikimasi pasirašyti jau šią vasarą.

Moldova ir Gruzija vienintelės iš šešių kandidačių pasiryžusios pasirašyti planuotą asociacijos sutartį su ES. Rusija daro viską, kad išlaikytų šias buvusias komunistinio bloko valstybes. Tačiau Gruzija ryžtingai žengė Vakarų link dar 2008-aisiais, kai Rusija pradėjo karą su ja, ir kol kas ignoruoja kaimynės spaudimą. Daug geriau Kremliui sekasi Moldovoje.

Rusija visoje Moldovoje naudoja laiko patikrintą strategiją. Rusų muitininkai ne vieną mėnesį sunkiai įsileido moldaviško vyno vežėjus. Grasinimų sulaukė Rusijoje dirbantys Moldovos emigrantai, nuo kurių pajamų priklauso namie likusių artimųjų, o ir pačios Moldovos ekonominė gerovė. Moldavai raginami savo krašto bankuose laikomus pinigus perkelti į Rusiją, nes taip neva būsią saugiau. Naudodamasis separatistinėmis nuotaikomis Padniestrėje ir Gagaūzijoje, Kremlius kursto Moldovoje naujus neramumus ir didina šalies gyventojų priešpriešą.

Penktoji kolona

Gagaūzai Moldovoje vadinami penktąja valstybės kolona. Regioninė Gagaūzijos valdžia niekada neslėpė simpatijų Maskvai. Vietos parlamento pirmininkas Dmitrijus Konstantinovas pasitaikius bet kokiai progai kritikuoja ES ir tvirtina, kad didėjančios skolos tėra viskas, ko iš Bendrijos sulaukė jos naujosios narės Rumunija ir Bulgarija.

Vasarį Gagaūzijos, pietinio autonominio Moldovos regiono, gyventojai dalyvavo referendume. Gagaūzai balsavo, kokios ateities norėtų: draugystės su ES ir jos siūlomos asociacijos sutarties ar žengti išvien su Rusija jos vadovaujamoje Muitų sąjungoje. 98,5 proc. (arba 68 tūkst.) regiono gyventojų pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija.

Referendumas Gagaūzijai atsiėjo apie 53 tūkst. eurų. Dalį šių išlaidų maloniai pasisiūlė kompensuoti Rusijos ambasada Kišiniove. Be to, Rusija žada gagaūzams pigesnes dujas ir geresnes moldaviško vyno importo sąlygas nei kitiems Moldovos gyventojams. Kitaip tariant, Kremlius sėkmingai taiko Gagaūzijoje laiko patikrintą taktiką „skaldyk ir valdyk”.

Provakarietiškai mąstantys Moldovos sostinės Kišiniovo gyventojai toli gražu nėra patenkinti tokiomis Maskvos organizuojamomis akcijomis. Gagaūzijos referendumas jokios teisinės galios neturi. Tačiau šio regiono pavyzdžiu nori sekti ir kitos prorusiškos Moldovos teritorijos. Valdžios raginami gagaūzai reikalauja tokio pat išskirtinio statuso, kokiu mėgaujasi nepriklausomybę nuo Moldovos deklaruojantys ir Kremliaus lepinami Padniestrės gyventojai.

Moldavų politologo Victoro Chirilos teigimu, Rusija į Padniestrę kasmet „investuoja” apie 30 mlrd. dolerių. Vietos pensininkams prie įprastinių pensijų mokami nedideli priedai, valdininkai taip pat gauna papildomas išmokas tiesiai iš Rusijos kišenės. Nenuostabu, kad autonominės teritorijos gyventojai palankiai vertina savo globėją. Jie gyvena separatistinėmis nuotaikomis ir skeptiškai žiūri į provakariteišką Kišiniovo poziciją.

Gręžiasi atgal

Glaudesnio bendradarbiavimo su Rusija galimybę teigiamai vertina ne vien Gagaūzijos ir Padniestrės žmonės. Visuomenės apklausos rodo, kad moldavų entuziazmas įsilieti į Bendriją pamažu slūgsta. Dabar ES integraciją remia 44 proc. Moldovos gyventojų, tuo metu Rusijos Muitų sąjungos palaikymas pastaraisiais metais padidėjo nuo 30 iki 40 procentų. Kad moldavai persigalvotų, daug įtakos turėjo dabartinės valdžios nesugebėjimas sėkmingai spręsti šalies ekonominių problemų. Jie nepajuto reikšmingų pokyčių, kuriuos žadėjo į valdžią atėję pirmieji provakarietiški politikai. Stebuklo nesulaukę gyventojai vėl dairosi į Rytus.

„Žmonės nėra patenkinti prasta ekonomine padėtimi Moldovoje. Kas trečias moldavas dirba užsienyje, dažniausiai – Rusijoje, – savaitraščiui „Der Spiegel” pasakojo V.Chirila. – 60 proc. šalies gyventojų mano, kad Sovietų Sąjungos laikais gyventi buvo geriau.”

Politologo teigimu, labai tikėtina, jog šį rudenį vyksiančius rinkimus po ketverių metų pertraukos vėl laimės komunistinės jėgos. Tokiu atveju išrinkti nauji deputatai asociacijos sutartį su ES, jeigu dabartinis parlamentas ją ir pasirašys, galės nesunkiai anuliuoti.

Sklando gandų, kad Rusija labai aktyviai siekia užsitikrinti Moldovos sostinėje dirbančių įstatymų leidėjų nuolankumą. Kremlius jiems daro spaudimą netiesiogiai, pasitelkdamas į pagalbą įtakingus vietos turtuolius ir bankininkus.

ES vadovai atidžiai stebi nematomos Rusijos rankos kurstomus visuomenės nuotaikų pokyčius Moldovoje. Prieš savaitę Europos Parlamentas (EP) panaikino kelioninių vizų reikalavimą Moldovos piliečiams. Šis EP nutarimas turėtų įsigalioti jau gegužę. ES rodo savo palankumą Moldovai, tačiau moldavų pozicija vis labiau svyruoja. V.Chirilos prognozė gali pasitvirtinti – dabartiniai šalies politikų planai pasirašyti asociacijos sutartį su ES beveik garantuotai žlugs, jei rudenį į valdžią grįš Kremliaus remiami politikai.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"