TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kremlius keičia karo Ukrainoje taktiką

2015 05 06 6:00
Mariupolį ginantys Ukrainos kariai ilsisi bazėje, įkurtoje nebeveikiančio oro uosto patalpose. SIPA/Scanpix nuotrauka

Rusija pakeitė savo atstovą - ir galbūt pagrindinius siekius - kontaktinėje Donbaso grupėje, kuri bando diplomatiškai spręsti konfliktą Ukrainoje. Vakarų susidomėjimui šiuo karu silpnėjant Kremlius suprato, kad jam vis dėlto nepavyks įtikinti prezidento Petro Porošenkos nusileisti gražiuoju.

Anot Ukrainos politologo Vladimiro Fesenkos, Kremlius pagaliau suvokė, jog P. Porošenka nenusileis tiek, kiek norėtų Rusija, ir ėmėsi kitos taktikos. Pirmiausia jis pakeitė savo atstovą Donbaso kontaktinėje grupėje.

Anksčiau Maskvos interesus toje grupėje gynė Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas. Jis asmeniškai pažinojo P. Porošenką dar prieš konfliktą, kai šis buvo Ukrainos parlamento narys. Prieš prezidento rinkimus Kremlius planavo pakeisti M. Zurabovą, bet paaiškėjus balsavimo rezultatams nusprendė, kad diplomatas gali būti naudingas ir pasitelkti asmeninius ryšius siekiant paspausti P. Porošenką. Tačiau neseni įvykiai (M. Zurabovo pašalinimas iš kontaktinės grupės ir Ukrainos prezidentui priklausančios „Roshen“ gamyklos Rusijoje konfiskavimas) rodo, kad Kremlius suprato, jog nepavyks padaryti norimos įtakos P. Porošenkai.

Taigi M. Zurabovą Donbaso kontaktinėje grupėje pakeitė griežtos pozicijos besilaikantis derybininkas Azamatas Kulmuhametovas, buvęs Rusijos ambasadorius Sirijoje. Šį paskyrimą galima interpretuoti kaip ženklą, kad naujo derybininko tikslas - ne išspręsti konfliktą, o dar labiau jį eskaluoti. Juk Sirijoje Rusijos diplomatijos siekis buvo ne sustabdyti karą, bet išlaikyti valdžioje prezidentą Basharą al-Assadą ir įtvirtinti regione Kremliaus įtaką.

Vakarai praranda susidomėjimą

Ukrainos rytuose kovos tebevyksta, nors ir ne taip įnirtingai. Apie žuvusiuosius pranešama beveik kasdien. O šaliai būtinai reikalinga finansinė parama. Nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kovo mėnesį suteikė Ukrainai 15,9 mlrd. eurų paskolą, Vakarų lyderiai pamažu praranda susidomėjimą šia valstybe. Tad nieko nuostabaus, kad per pastaruosius TVF ir Pasaulio banko atstovų susitikimus apie jokius naujus pagalbos paketus Ukrainai nepaskelbta.

Be to, Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama vis dar atsisako siųsti Ukrainai karinę pagalbą ir taip padėti jai apsiginti nuo Rusijos agresijos. Po Rusijos invazijos prieš daugiau kaip metus JAV vadovas dar nėra aplankęs Ukrainos, kad pademonstruotų šaliai savo tvirtą paramą.

Amerikiečiai, nors ir vengia remti Ukrainą ginklais, šiek tiek sugriežtino retoriką Rusijos atžvilgiu. Balandžio pabaigoje Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnybos patvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais Maskva ypač sustiprino savo kontrolę Rytų Ukrainoje veikiantiems separatistams. Pasak pareigūnų, Rusijos kariai ir separatistai kartu dirba, treniruojasi ir yra suformavę karines struktūras, kurioms nurodymus duoda Kremlius. Nuo tada JAV diplomatai, politikai ir žiniasklaida ėmė vadinti jas jungtinėmis Rusijos ir separatistų pajėgomis. Anksčiau regione veikiančioms jėgoms apibūdinti buvo vartojami žodžių junginiai "prorusiški separatistai" arba "Rusijos remiami separatistai".

Karas keičia visuomenę

Tuo metu konfliktas, vis dar smilkstantis šalies rytuose, smarkiai keičia Ukrainos visuomenę, ir ne į gera. Žmogaus teisių aktyvistai perspėja, kad pastaruoju metu ukrainiečių šeimose ypač padažnėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų.

Šiemet Moterų teisių centro karštoji linija sulaukė dvigubai daugiau skambučių nei pernai tokiu pat laiku. Apie 80 proc. skambinusiųjų pranešė apie smurtą šeimoje. Pasak centro atstovų, daugeliu atvejų moterys pasakoja, kad su vyrais taikiai gyveno dešimt ar penkiolika metų, partneriai niekada nebuvo agresyvūs ir jų neįžeidinėjo. Viskas pasikeitė šiems grįžus iš karo šalies rytuose. Vyrai pradėjo gerokai dažniau vartoti alkoholį ir smurtauti.

Moterų teisių centro specialistai tokį pokytį aiškina potrauminio streso sindromu. Kelis mėnesius šiems žmonėms smurtas buvo vienintelė priemonė likti gyviems. Kariai priprato prie agresijos ir toks elgesys jiems ėmė atrodyti visiškai normalus. Grįžę namo jie vengia konsultuotis su psichologais, nes Ukrainoje vyrauja stereotipas, kad „tikriems vyrams“ pagalba nereikalinga. Esą geriausi psichologai - draugai ir butelis degtinės. Tai tik dar labiau sunkina situaciją.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"