TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kremlius neskuba savintis Donecko

2014 05 14 6:00
Atrodo, kad Doneko ir Luhansko gyventojų viltys sulaukti krymiečių likimo pasmerktos žlugti. AFP/Scanpix nuotrauka

Po savavališkai surengto neteisėto ir nepatikimai organizuoto separatistinio referendumo Donecko sukilėlių lyderis ilgai nedelsdamas paprašė Kremliaus apsvarstyti galimybę regionui prisijungti prie Rusijos. Maskva neskuba teikti atsakymo ir, regis, tiesiog atsainiai stebi, kas vyks toliau.

Donecką kaip Rusijos dalį trokštantis matyti regiono sukilėlių vadas sakė, kad neprašo Rusijos karinės intervencijos, tačiau jos „taikdarių“ esą gali ir prireikti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šio pareiškimo nekomentavo, ir apskritai visa Maskvos retorika po balsavimo buvo labai aptaki. Kremlius tiesiog pareiškė, kad gerbia žmonių valią, ir paragino ją įgyvendinti taikiomis priemonėmis.

Krymo aneksiją palyginti sklandžiai įvykdęs V.Putinas, atrodo, kol kas nejaučia ypač didelio noro prisijungti rytinių Ukrainos žemių. Maskva net akcentavo nacionalinio dialogo ir derybų tarp Kijevo centrinės vyriausybės bei rytinių regionų būtinybę.

Pirmadienį V.Putinas pritarė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parengtam Ukrainos krizės deeskalavimo planui, tačiau pabrėžė, kad Ukrainos valstybinės sandaros klausimus būtina apsvarstyti artimiausiu metu. Vėliausiai – iki gegužės 25 dienos, kai paskirti prezidento rinkimai. Dokumente daugiausia dėmesio, panašiai kaip žlugusiame Ženevos susitarime, skiriama susilaikymui nuo smurto, nusiginklavimui, nacionaliniam dialogui ir Ukrainos prezidento rinkimams, reiškiama parama laikinajai valstybės vyriausybei, žadama pagalba rengiant sąžiningus ir laisvus rinkimus visoje šalyje.

Pastaruoju metu ESBO tampa vis svarbesne žaidėja Ukrainoje. Organizacijos, įkurtos šaltojo karo metais, pagrindinė užduotis buvo puoselėti Rytų ir Vakarų dialogą. Prieš Ukrainos prezidento rinkimus ji planuoja pasiųsti į šalį tūkstantį stebėtojų – tai bus viena didžiausių misijų per visą šios organizacijos istoriją. Dabar Ukrainoje dirba apie 150 ESBO stebėtojų.

Paragino įkurti Naująją Rusiją

Užsienio politikos apžvalgininkai sutinka, jog pagrindinis Kremliaus tikslas – išlaikyti bent dalį Ukrainos savo įtakos zonoje ir užtikrinti, kad ne visa valstybė palaikytų narystės Europos Sąjungoje (ES) ar NATO idėjas. Jei Ukraina įstotų į šį Aljansą, išsipildytų bene baisiausias Maskvos košmaras.

Todėl Kremliui gali būti daug naudingiau palaikyti nestabilumą Ukrainos rytuose ir kurstyti nepasitikėjimą vyriausybe, nei prisijungti dalį šalies teritorijos bei rizikuoti ir taip ne geriausius laikus išgyvenančia Rusijos ekonomika. Greičiausiai Rusijai pačiai kiltų begalė keblumų, jei į Rusijos Federaciją būtų įtraukta dar viena nauja teritorija.

Pirmadienį vienos Rusijos televizijos laidoje garsus prorusiškas Ukrainos politikas ragino Donecko, Luhansko ir kitus rytinius regionus suformuoti nepriklausomą valstybę, net pasiūlė jai pavadinimą – Naujoji Rusija. Akivaizdu, kieno įtakos zonoje ji automatiškai atsidurtų. Naujoji Rusija galėtų būti puiki pertvara tarp Rusijos ir ES bei NATO.

Išplėtė juodąjį sąrašą

Kaip ir buvo žadėta, ES užsienio reikalų ministrai po separatistinių referendumų Ukrainoje įtraukė dar 13 asmenų į savo juodąjį sąrašą. Jame atsidūrusiesiems ribojama judėjimo laisvė ES ir įšaldomas valstybėse narėse laikomas turtas. Taip pat nurodoma, jog ketinama įšaldyti dviejų įmonių, veikiančių Rusijos aneksuotame Kryme, turtą. Tačiau pareigūnai pranešė, kad iki Ukrainos prezidento rinkimų, numatytų gegužės 25 dieną, neketina svarstyti griežtų ekonominių priemonių prieš Rusiją taikymo.

Šiuo metu ES juodajame sąraše iš viso yra 61 asmuo.

Į separatistinius referendumus reagavo ir Kanada. Pirmadienį ji, kaip pranešė šalies premjeras Stephenas Harperis, paskelbė naujas sankcijas 6 rusams ir 6 ukrainiečiams, kurie „padėjo Rusijai pažeisti Ukrainos severenumą ir teritorinį vientisumą“. Naujosios sankcijos didžiąja dalimi sutampa su JAV ir ES taikomomis priemonėmis.

Kanadoje gyvena trečia pasaulyje pagal dydį ukrainiečių bendruomenė. Ji buvo pirmoji Vakarų valstybė, 1991 metais pripažinusi Ukrainos nepriklausomybę.

Grasina nutraukti dujų tiekimą

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas valstybinei dujų bendrovei „Gazprom“ pavedė taikyti į skolas įklimpusiai Ukrainai avansinio mokėjimo už gamtines dujas sistemą. „Laikas liautis ją lepinus“, – pareiškė D.Medvedevas, susitikęs su įmonės vadovu Aleksejumi Mileriu. Premjero teigimu, „Gazprom“ įvairiais būdais bandė sureguliuoti situaciją, tačiau niekas nepadėjo. „Ilgiau kentėti tiesiog negalima“, – pridūrė premjeras.

D.Medvedevas paaiškino, kad perėjimas prie išankstinio mokėjimo nereiškia dujų tiekimo nutraukimo. „Kiek sumokės, tiek ir tieksime. Užmokės vieną eurą, gaus dujų už eurą, sumokės milijardą – tieksime už milijardą“, – dėstė Rusijos premjeras.

Anksčiau „Gazprom“ vadovai buvo perspėję, kad nuo birželio 3 dienos dujų tiekimas Ukrainai tikriausiai bus visiškai nutrauktas. Toks žingsnis gali paveikti mažiausiai 18 ES narių energetiką. A.Mileris pranešė, kad dėl nepadengtos skolos Ukraina turės iš anksto sumokėti už dujas, kurias gaus birželį. Jei Kijevas, anot jo, iki birželio 3 dienos neatliks mokėjimo, tą mėnesį šalis gali nesitikėti dujų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

Į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą dar įtraukti:

- Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Volodinas;

- Rusijos oro desanto kariuomenės vadas generolas pulkininkas Vladimiras Šamanovas;

- Rusijos Valstybės Dūmos Konstitucinės teisės reikalų komiteto pirmininkas Vladimiras Pliginas;

- Federalinės migracijos tarnybos biuro Kryme laikinasis vadovas Piotras Jarošas;

- Federalinės migracijos tarnybos biuro Sevastopolio mieste laikinasis vadovas Olegas Koziura;

- Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas;

- Horlivkos miesto savigynos pajėgų lyderis Igoris Bezleris;

- "Donecko liaudies respublikos" ginkluotųjų pajėgų vadas Igoris Kakidzianovas;

- Aukščiausiosios Rados narys Olegas Cariovas;

- „Donecko liaudies respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Romanas Liaginas;

- „Luhansko liaudies respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Aleksandras Malychinas;

- Krymo prokurorė Natalija Poklonskaja;

- Sevastopolio miesto prokuroras Igoris Ševčenka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"