TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kritiškai nusiteikęs Kinijos intelektualas

2011 01 11 0:00
Kinija turi savo istoriją, kurios ignoruoti negalima.
AFP/Scanpix nuotrauka

2007-aisiais JAV žurnalas "Foreign Policy" 51 metų literatūros istoriką Wang Hui, dėstantį garsiame Pekino Cingua universitete, įtraukė į šimto didžiausių pasaulio mąstytojų sąrašą, o Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung" rašo, kad šis kinas nenuolaidžiauja niekam - savo šalies vyriausybę jis kritikuoja dėl aklo svetimų modelių kopijavimo, o Vakarus - dėl jų arogancijos.

1997 metais Wang Hui paskelbė reikšmingą esė "Šiuolaikinis Kinijos mąstymas ir modernumo problema", kur klausė: kas atsitiks 800 mln. kinų valstiečių, kai jų žemė bus privatizuota, o jų ūkius perims stambiosios įmonės? Kas nutiks milijoninei fabrikų darbininkų armijai, kai bus privatizuotos valstybinės įmonės? Filosofas įspėjo šalies valdžią aklai neperimti Vakarų idėjų ir teigė, kad Kinijai reikia naujų teorijų ir sistemų. Toks buvo šio žmogaus pasipriešinimas liberaliai rinkos atžvilgiu nusiteikusiai Kinijos Komunistų partijai.

Wang Hui tapo "naujųjų kairiųjų" įkvėpėju, nors pats nemėgsta būti kam nors priskiriamas. Priešininkai jį vadina naujuoju maoistu ir net mėgino sužlugdyti jo reputaciją apkaltindami plagiatu. Užtat šis mąstytojas buvo išgirstas aukščiausiu lygmeniu - 2002-2003 metais valstybės vairą perėmusiam prezidentui Hu Jintao ir vyriausybės vadovui Wen Jiabao "harmoningos visuomenės" idėją įkvėpė "naujasis kairysis". Netikėtai aplinkosaugos ir socialinės pusiausvyros klausimai buvo įtraukti į politinę darbotvarkę.

Wang Hui niekada nepriklausė kokiai partijai, tačiau po studentų protestų 1989 metais jis buvo išsiųstas į kaimą, nes buvo priskirtas neramumų kurstytojams. Tačiau šis kinas vis vien sugebėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą, o tai nepatiko Kinijos valdžiai, todėl 2007 metais jis buvo atleistas iš literatūrinio žurnalo "Dushu" redaktoriaus pareigų. Komunistų partijai nepatiko, kad šis kinas nuolat garsiai reiškė kritines pažiūras.

Kinija ir Vakarai

Filosofo mėgstamiausia ir nuolat jį nuvilianti tema buvo ir tebėra - Kinijos ir Vakarų santykiai, nes jam nepatinka globėjiškas jo vakariečių kolegų intelektualų tonas. Wang Hui nuomone, Vakarų politinė sistema nėra ideali, joje nebeliko jokių pozicijų, jokių vertybių, "vyrauja politinis abejingumas, visi nori patikti visiems". Šia prasme nuo Vakarų nesiskiria ir Kinijos Komunistų partija. Nuo perdėto politizavimo kultūrinės revoliucijos metais mestasi prie visiško politinių klausimų ignoravimo. Žinoma, Wang Hui netapatina autoritarinės Kinijos politinės sistemos su Vakarų demokratija. "Kiekvienai politinei sistemai reikia politinės kultūros, kuri ją sudaigintų", - sako jis. Pabrėždamas, kad demokratija nėra tuščias šūkis, Wang Hui rodo į Rusiją: "Vladimiro Putino sistema nėra ta demokratija, kurią turėjome galvoje", teigia jis ir ragina savęs paklausti: "Kam naudingi tokie pokyčiai?" Mąstytojas įsitikinęs, kad radikalaus perversmo atveju laimėtų turčiai. Valdžia galiausiai taptų perkama ir parduodama.

Reikia viešos diskusijos

2004 metais pasirodžiusiame savo svarbiausiame veikale "Šiuolaikinio kinų mąstymo atsiradimas" Wang Hui tvirtina, kad, priešingai paplitusiai nuomonei, viešos diskusijos Kinijoje turi seną istoriją. Iki XX amžiaus šalyje būta ir žemės reformų, ir demokratinių judėjimų. "Bet mano tautiečiai tai pamiršo ir mąstydami per mažai remiasi kinų tradicijomis", - teigia jis. Viena iš šių tradicijų filosofas laiko mokslininkų, vadinamų shidafu, elitą, kuriam priskiria ir save. Jis sako, kad Kinijos žiniasklaida turi savo "viešus vietos intelektualus", kurie pagal poreikį nedelsdami parengia nuomonę bet kokia tema. Šie "viešieji vietos intelektualai" kartu su žiniasklaidos savininkais priklauso tai pačiai interesų grupei, todėl per televiziją visada kalba tie patys ekspertai, nors šie "viešieji intelektualai" jau seniai nieko netyrinėja.

Nors Kinijoje valstybė tebekontroliuoja viešai reiškiamą nuomonę, šių laikų intelektualai nėra labiau spaudžiami kaip Lu Xuno laikais, trečiojo dešimtmečio ankstyvojoje Kinijos respublikoje arba per Mao Zedong'o kultūrinę revoliuciją septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Šiuo metu yra vietos ir kritiškai nuomonei, net galima tvirtinti, kad kai kuria prasme tos vietos gerokai daugiau, nei įsivaizduoja Vakarai. Kiekvienoje provincijoje ir kiekviename didesniame mieste leidžiami vietos laikraščiai ir kuriamos televizijos programos. Tiek daug žiniasklaidos priemonių sunku sukontroliuoti. Todėl Kinijoje pirmiausia kyla kokybės problema, t. y. ar intelektualai sugeba kelti ir kritinius klausimus.

Besikeičianti Kinija

Po dvidešimties reformos metų Kinija sugrįžo prie senojo tikslo - suformuoti aiškią ideologiją. Nors užsieniečiams atrodo, kad Kinijos vyriausybė palaiko politikos tęstinumą, viduje ji labai pasikeitė. Atsižvelgiant į milžinišką žiniasklaidos plėtrą, jau negalima kalbėti apie visuotinę kontrolę. Wang Hui pateikia pavyzdį iš asmeninio gyvenimo. Jo knyga "Naujoji tvarka", kurioje komentuoja 1989 metais kilusį demokratinį judėjimą ir įvykius Tiananmenio aikštėje, pirmiausia buvo išleista Jungtinėse Valstijose. Netrukus ji pasirodys Pietų Korėjoje bei Taivanyje, ir tik gerokai vėliau, padaręs kai kuriuos pataisymus, Wang Hui galės tikėtis, kad ji bus išleista ir Kinijoje, nes Kinijos leidyklos, nors ir yra "oficialios", ne visada reiškia oficialią nuomonę. Pokyčiai suteikia kinų intelektualams galimybę kontroliuoti ir kritikuoti vyriausybę bei padėti numatyti naujas kryptis.

Pastaruoju metu savo apolitiškumu Kinija vis labiau ima panašėti į Vakarų visuomenę, kur ekonomika vis labiau kontroliuoja politiką. Didžiausias skirtumas tas, jog Kinijoje dažnai pripažįstama, kad ekonomika kontroliuoja politiką, kai tuo metu, pavyzdžiui, JAV daug paprastų piliečių tebetiki nepriklausoma demokratija. Be abejo, Kinijai trūksta viešumo ir nuomonės reiškimo laisvės, bet tam sąlygos turi susiformuoti pačioje Kinijoje atsižvelgiant į šalies ypatumus.

Kinijos istorija itin svarbi ir šaliai būdingos bendrosios Europos dimensijos. Kinijos istorija ilgai vystėsi nepriklausomai, kol pagaliau pralaimėjusi opijaus karą šalis buvo priversta išgirsti apie Vakarus. Įkūrus respubliką, dvidešimt metų Kinija savo jėgomis vykdė pramoninę revoliuciją, vėliau davusią pagrindą devintojo dešimtmečio reformoms. Kito tokio pavyzdžio pasaulio istorijoje nėra, nes nėra tokių geografinių ir demografinių ypatumų, kurių negalima ignoruoti. Šalies istorija visada darė didžiulę įtaką vyriausybei ir tautai.

Globalizacija bei tarptautiniai ryšiai lėmė, kad Kinija prarado dalį savo savarankiškumo. JAV finansinė krizė pasireiškė ir Kinijoje, nes nacionalinės valiutos rezervas laikomas doleriais. Bet Kinija įstengė greičiau reaguoti ir suvaldyti krizę. Iš kitos pusės, nenyksta vidiniai sistemos trūkumai: Kinijos visuomenės kasdienybė nėra stabili, nes trūksta kontrolės institucijų ir blogai funkcionuoja teisės sistema. Wang Hui nuomone, Vakarai mėgsta kaltinti Kiniją aplinkos teršimu ir pamiršta, kad didelę dalį savo pramonės perkėlė į Kiniją.

Šiuo metu kultūrinė revoliucija Kinijoje, kaip ir Vakaruose, vertinama neigiamai, tačiau Mao Zedong'ą ir toliau garbina darbininkai bei valstiečiai, net buvę Tibeto baudžiauninkai. Kone visose Tibeto šventyklose Mao portretas kabo šalia Dalai Lamos ir jis garbinamas kaip Buda.

Kinijos elitas, ypač tie, kurių šeimos buvo persekiojamos, apie Mao atsiliepia itin kritiškai, tačiau net ir dauguma jų Mao laiko pranašu, kurio pranašystės šiuo metu ironišku būdu pasitvirtina. Kartą Mao pareiškė, kad buržuazija yra partijos viduje, ir šis jo teiginys dažnai cituojamas, nes šiuo metu Kinijoje taip ir yra.

Kinijoje sunku vesti viešas diskusijas, nes tai vis dar neįprasta. Dažniausiai greitai pradeda reikštis stiprios emocijos. Kliūtis yra ir Kinijos kalbų įvairovė. Nors dauguma korėjiečių kalba kinų kalba, bet tik nedaugelis kinų moka korėjietiškai. Japonai ir kinai taip pat dažnai bendrauja angliškai.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"