TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė atėmė tik iliuzijas

2009 09 09 0:00
Nors oficialūs duomenys rodo, kad Kinijos ekonomika auga, dar anksti sakyti, jog vyriausybės skatinimo programa buvo sėkminga.
AFP/Scanpix nuotrauka

Krizės laikotarpiu neišgelbės investicijos nei į akcijas, nei į auksą, nei į gerą vyną. Nebent nusipirksite klasikinį "Jaguar", "Bugatti" ar "Ferrari". Tačiau ne visur pasaulyje taip blogai - didžiausių Azijos šalių ekonomika auga. Nuosmukis dar galimas

Ekonomikos specialistai teigia, kad oficialūs Kinijos ekonomikos rodikliai toli gražu neatspindi tikrosios padėties. Yra pavojus, kad augimo kreivė plėtosis W pavidalu. Tai reiškia, kad smukimą pakeis trumpalaikis augimas, paskui ištiks naujas nuosmukis, po kurio vėl eis kilimas. Tai blogesnis variantas nei V pavidalo kreivė, kai po stipraus nuosmukio prasideda toks pats veržlus kilimas. Taigi vienai greičiausiai besiplėtojančių pasaulio ekonomikų pavojus išgyventi krizę, kai bus išsemtos ekonomikos skatinimo priemonės, išlieka didelis.

Galimas dalykas, jog šiemet Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 8 procentais. Antrąjį šių metų ketvirtį Kinijos BVP paūgėjo iki 7,9 proc. (nuo 6,1 proc. pirmąjį ketvirtį). Jei kinams ir toliau taip seksis, galima neabejoti, kad šiemet šalis išgyvens didelį augimą, kad ir koks būtų pasaulinės krizės poveikis.

Tačiau net oficialūs Kinijos pareigūnai pripažįsta, jog statistiniai duomenys neatspindi tikrosios padėties. Duomenys apie vidutines piliečių pajamas neapima veiklos privačiame sektoriuje, o juk jame dirba 60 proc. darbingų kinų.

Kinijos ekonomika ir toliau labai priklausoma nuo svarbiausių jos eksporto rinkų Amerikoje ir Europoje. Per pastaruosius mėnesius truputėlį padidėjo importas, tačiau labai sumažėjo eksportas. Importo padidėjimas rodo, kad Kinijos pramonė gauna nepakankamai pinigų iš ekonomikos skatinimo paketo.

Pirmą šių metų pusmetį Kinijos bankai suteikė daugiau kaip 91 trln. dolerių paskolų - palyginti su praėjusiais metais kreditavimas padidėjo 28 procentais. Tačiau didžioji šių pinigų dalis nepasiekė mažų ir vidutinių įmonių, o panaudota naujoms darbo vietoms kurti. Net oficialūs duomenys rodo, kad siekiant sumažinti bedarbių armiją Kinijai reikia sukurti mažiausiai 12 mln. darbo vietų.

Tuo pat metu sparčiai auga nekilnojamojo turto ir fondų rinkos, o tai reiškia tik viena - didelė dalis išduodamų paskolų atitenka spekuliacinėms operacijoms. Tai mažai padės Kinijos ekonomikai. Kai burbulas sprogs, paaiškės, jog bankai skendi blogose paskolose. Tuomet Kinijoje gali pasikartoti tai, kas atsitiko JAV.

Pusę šalies alina sausra

Panašiai kaip Kinijai, išvengti recesijos pavyko ir Indijai, trečiai didžiausiai Azijos ekonomikai. Antrąjį šių metų ketvirtį Indijos ekonomika išaugo 6,1 proc., pirmąjį ketvirtį augimas sudarė 5,8 procento.

Sveikimo požymių esama ir Japonijoje bei Indonezijoje - jose taip pat užfiksuotas ekonomikos atsigavimas. Analitikai mano, jog prie to labai prisidėjo vyriausybių parama, kuri regione siekia 950 mlrd. dolerių.

Tačiau Indijos BVP augimui neigiamai gali atsiliepti žemės ūkio gamybos sumažėjimas. Jį gali sukelti sausra, apėmusi 44 proc. šalies teritorijos, kurioje gyvena trys penktadaliai gyventojų. Liepą, dar iki sausros, Indijos centrinis bankas planavo 6 proc. BVP augimą šiais finansiniais metais, kurie baigsis 2010-ųjų kovą. Prognozuojama 5 proc. infliacija.

Vis dėlto specialistai nesureikšmina prastų žemės ūkio rodiklių poveikio ekonomikai. Mat paslaugų sfera, apimanti ir bankų sektorių bei programinės įrangos tiekėjus, sudaro 55 proc. Indijos ekonomikos, dar ketvirtį jos - pramonė. Birželį gamybos tempas Indijoje padidėjo 7,8 proc., ir tai didžiausias augimas per pastaruosius 16 mėnesių.

Pasaulis neprarado - tik bankai

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Azijos bankas suskaičiavo, kad apskritai dėl krizės pasaulis prarado 10 trln. dolerių - tai maždaug 1500 dolerių kiekvienam Žemės gyventojui. Tačiau, kaip rašo "Frankfurter Allgemeine", daugelis žmonių prarado ne tiek pinigus, kiek iliuzijas.

Daugiausia nukentėjo akcininkai ir įvairių fondų klientai. Kritus akcijų kursui sumažėjo ir jų viltys gauti naujo pelno. Tačiau pasaulis šių pinigų neprarado - tik akcininkai.

Tarp tikrų pralaimėtojų yra bankai, kurie blogų paskolų pavidalu prarado maždaug 1,6 trln. dolerių. Tačiau tai tik bankų, o ne pasaulio, nuostoliai.

Užtat pasaulis prarado iliuzijas, ir šis praradimas dar negreit bus kompensuotas. Žmonės nebetiki, kad ekonomikos augimas bus nepertraukiamas, stabilus ir greitas.

Dabar investicijos į akcijas nebeatrodo tokios saugios, užtat patikimiausias būsimų pajamų šaltinis, pasak ekspertų, - klasikiniai automobiliai, tokie kaip "Ferrari", "Jaguar" ar "Bugatti".

Senų klasikinių automobilių paklausa taip padidėjo, kad jiems net sukurtas atskiras indeksas - HAGI Top, fiksuojantis kainų svyravimus rinkoje. Šis indeksas, apimantis 11 prekių ženklų ir 38 modelius, nuo 2008 metų, kai buvo sukurtas, iki šių metų liepos pabaigos išaugo 39 procentais.

Tarptautinis meno dirbinių indeksas "Art Price Global" per tą laikotarpį nukrito 29 procentais. 100 rečiausių išskirtinio vyno rūšių indeksas "Liv-ex 100 Fine Wine" nuo 2008 metų pradžios krito 10 proc., o auksas per tą laiką atpigo 15 procentų.

Rekordai mušami klasikinių automobilių aukcionuose. Rugpjūtį 1965 metų "Shelby Daytona Cobra Coupe" automobilis, kuriuo garsusis lenktynininkas Bonas Bondurantas Reimse laimėjo FIA pasaulio čempionatą, parduotas už 7,25 mln. dolerių. Tai didžiausia kaina, kokia tik kada nors buvo sumokėta už amerikietišką automobilį aukcione.

Ypač paklausūs tapo XX amžiaus pradžios automobiliai arba egzemplioriai, turintys įdomią istoriją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"