TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė Europoje smogė universitetams

2012 11 30 6:00
"Universitetas gatvėje" - taip vadinosi studentų protestas vienoje Madrido aikštėje prieš finansavimo sumažinimą./AFP/Scanpix nuotrauka

Per visą Europą nusirito studentų protestai prieš finansavimo mažinimą aukštajam mokslui. Taupyti priverstos šalys ieško būdų, kaip padaryti aukštąjį mokslą efektyvesnį.

Šv. Patriko koledžas rengia mokytojus jau daugiau kaip 135 metus, o pastaruosius du dešimtmečius veikė kaip autonominė Dublino universiteto įstaiga. Rudenį koledžas gavo laišką, kuriuo pranešama, kad jis bus integruotas į universitetą. Tai bus padaryta pagal vyriausybės planą, kuriuo siekiama taip pertvarkyti Airijos aukštųjų mokyklų sistemą, kad kuo daugiau žmonių būtų geriau išlavinti išleidžiant kuo mažiau pinigų.

Panaši lėšų mažinimo, reorganizacijos ir mokslo branginimo banga nusirito per visą Europą ir sukėlė studentų protestus. Skolų krizę išgyvenančios šalys nebegali išlaikyti labai plačios ir prieinamos aukštojo mokslo sistemos, tad turi ką nors daryti, kad suderintų šias išlaidas su biudžetų suvaržymais.

"Daug studentų protestuoja dėl to, kaip krizė veikia tiek vyriausybės politiką, tiek atskiro studento gyvenimą", - sakė Europos studentų sąjungos atstovė Taina Moisander.

Šį mėnesį Airijos studentų sąjungos pirmininkas buvo areštuotas, kai atsisakė užimti vietą lankytojų galerijoje per debatus dėl aukštojo mokslo kainų parlamento žemuosiuose rūmuose. Londone studentai protestavo prieš viršūnių susitikimą Briuselyje, kur Europos lyderiai mėgino suderinti septynerių metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Baiminamasi, kad švietimo finansavimas bus sumažintas.

Vienos mažino, kitos didino

Iš tikrųjų aukštojo mokslo sistemos atskirose Europos šalyse skiriasi. Finansavimas labai priklauso nuo konkrečios šalies biudžeto, o krizė taip pat skirtingai paveikė atskiras valstybes.

Airija yra viena iš 11 Europos šalių drauge su didžiulių ekonominių sunkumų patiriančiomis Graikija, Islandija, Italija, Portugalija ir Ispanija, kuriose aukštojo mokslo finansavimas per krizę sumažėjo daugiau kaip 10 proc. (Europos universitetų asociacijos duomenys). Tas pats tyrimas gana netikėtai nustatė, kad 9 valstybės, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Šveicarija, padidino švietimo finansavimą. Jį arba padidino, arba išlaikė tokį patį ir Skandinavija.

Biudžeto apkarpymai labiausiai palietė Didžiąją Britaniją, ten mokslas tiek vietos, tiek ES studentams pabrango nuo 9 tūkst. iki 14 350 svarų per metus, ir britų universitetai tapo brangiausi Europoje bei treti brangiausi pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos universitetų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys).

Mokslo pabrangimas yra tik viena problema. Akademikams kelia nerimą, kad finansavimas bus sutelktas tik į tam tikrus tyrimus, o ne tokie apčiuopiami aspektai kaip geri dėstytojai nebebus prioritetas.

Verčia jungtis

Žodis "efektyvumas" yra naujas Airijos aukštojo mokslo, kuris 90 proc. yra valstybinis, sistemoje. Valstybiniuose universitetuose studijuoja apie 160 tūkst. studentų. Nuo rugsėjo vyriausybė ėmėsi koledžų prijungimo prie universitetų, o netrukus ketinama paskelbti naujas gaires, kaip nuo kitų metų visos aukštojo mokslo įstaigos, įskaitant 7 Airijos universitetus, galėtų bendradarbiauti arba susijungti. Mokslo įstaigų liks mažiau, mažesnės iš jų bus sujungiamos, taip bus skatinama specializuotis. "Padaryti daugiau turint mažiau!" - toks dabar yra švietimo sistemos devizas.

Airija susiduria su dviguba problema: sumažėjusio nacionalinio biudžeto ir padidėjusio studentų skaičiaus. Mat tie, kurie gimė per dešimtojo dešimtmečio suklestėjimą, jau užaugo ir rengiasi studijuoti. Vyriausybė prognozuoja, kad per dešimtmetį studentų skaičius pasieks 250 tūkstančių.

Vokietija, turinti 2,2 mln. studentų, yra viena šalių, padidinusių aukštesniojo ir aukštojo mokslo finansavimą. Universitetai gauna didžiąją dalį pinigų iš Vokietijos 16 žemių, o tyrimai gali būti finansuojami ir tiesiogiai federalinės vyriausybės. Šioji skiria pinigų tyrimų projektams, mokslo įstaigoms ir kai kuriems universitetams, atsižvelgdama į jų potenciją. Studentų Vokietijoje ir toliau daugėja, bet mokytojų rengimo finansavimas patiria stagnaciją.

Italija ėmėsi vienų griežčiausių taupymo priemonių ir didžiausių apkarpymų. Aukštojo mokslo sistema neteko 14 proc. finansavimo, o žinovai teigia, kad viskas karpoma aklai - nuo tyrimų iki profesorių algų.

Šalys taip pat susigriebė, kad darbdaviams reikia rengti jų reikalavimus atitinkančią darbo jėgą - tai bendra viso aukštojo mokslo tendencija. Airija siekia sukurti tokį mokymą, kuris nuvestų tiesiai į darbo vietą, net jeigu šioji būtų ir ne Airijoje, o kur nors kitur pasaulyje.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"