TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė gali sugriauti demokratiją

2010 06 18 0:00
Ispanų protestas Malagoje prieš vyriausybės veiksmus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisijos (EK) vadovas įspėjo, kad Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje "demokratija gali išnykti".

Jei Graikija, Ispanija ir Portugalija nesiims skubių veiksmų skolos krizei suvaldyti, šiose šalyse demokratija gali žlugti. Apie tai EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso kalbėjo per specialų susitikimą su profesinių sąjungų vadovais. Jis įspėjo, kad krizės paveiktos Pietų Europos šalys, kuriose kosminiu greičiu kyla palūkanos ir ne mažiau sparčiai žlunga viešasis sektorius, nes vyriausybės nebeturi pinigų, gali tapti karinių perversmų ar žmonių sukilimų aukomis.

Negana to, kad Europos Sąjungai (ES) teko "išpirkti" bankrutavusią Graikiją, tas pats laukia ir Ispanijos. Pasirodė pranešimų, jog ES vadovai jau kurpia Ispanijos gelbėjimo planą - tam prireiks šimtų milijardų eurų. Nors šios naujienos paneigtos, susirūpinimas Ispanija, penkta didžiausia ES ekonomika, išlieka labai didelis. Jei Ispanija bankrutuotų, padariniai Europos vienybei ir euro projektui būtų kur kas skaudesni. Graikijos dalis ES bendrojo vidaus produkto sudaro tik 2,5 proc., o Ispanijos - 12 procentų.

Smarkūs J.M.Barroso, buvusio Portugalijos ministro pirmininko, žodžiai nešokiravo analitikų. Akivaizdu, kad Graikija, Ispanija ir Portugalija privalo įgyvendinti griežčiausio taupymo bei išlaidų mažinimo priemones, prieš kurias taip protestuoja piliečiai, ypač graikai. Paprasčiausiai jokio kito pasirinkimo šios šalys neturi. Kaip ir sakė J.M.Barroso: "Kitaip jos liausis egzistavusios kaip demokratinės šalys, kokias mes jas pažįstame."

Beje, Graikija, Ispanija ir Portugalija tapo demokratinėmis tik aštuntąjį dešimtmetį. Visos jos turi karinių perversmų istoriją.

Graikijoje jau vyko virtinė visuotinių streikų prieš vyriausybės planus, peraugusių į riaušes. Praradusios tarptautinių rinkų pasitikėjimą dėl savo mokumo griežtas taupymo priemones paskelbė ir Ispanija bei Portugalija. Panašių veiksmų buvo priverstos imtis ir dar kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Vengrija, Italija, Rumunija. Pastarojoje valstybės sektoriaus darbuotojai neteks 25 proc. atlyginimo. Tose šalyse įtūžę žmonės taip pat rengia protestus.

J.M.Barroso apokaliptinė Europos vizija apnuogino baimę aukščiausiuose Briuselio sluoksniuose, kad ekonomikos krizė gali pribaigti ne tik susilpnėjusį eurą, bet ir pačią ES drauge su jos trapiomis demokratijomis. Pasak ekspertų, žmonių pyktį besistengiančios numaldyti Pietų Europos vyriausybės pačios gali netekti kantrybės, o griežtos priemonės, kurių jos ėmėsi, gali sugrąžinti žemyną "atgal į ketvirtąjį dešimtmetį" - Didžiosios depresijos laikus. Tai labai pavojinga ne tik ekonomine, bet ir politine prasme.

Diktatūros

GRAIKIJA

Georgios Papadopoulos buvo diktatorius nuo 1967 iki 1974 metų. Pulkininkas vadovavo 1967 metų kariniam perversmui prieš karalių Konstantiną II. Tuo metu politinė padėtis šalyje buvo labai nestabili. G.Papadopoulos vadovavo chuntai, kuri valdė iki 1974-ųjų. Jį nuvertė Graikijos karinei policijai vadovavęs brigados generolas Dimitrios Ioannidis 1973 metais. Demokratija buvo atkurta 1975-aisiais.

ISPANIJA

Generolas Francisco Franco vadovavo Ispanijai nuo 1936-ųjų iki savo mirties 1975 metais. Pasibaigus Ispanijos pilietiniam karui jis paleido parlamentą ir įtvirtino dešiniųjų autoritarinį valdymą, kuris žlugo tik 1978-aisiais. Po generolo mirties Ispanija pamažėle pradėjo perėjimą prie demokratijos.

PORTUGALIJA

Antonio de Oliveiros Salazaro režimas ir jo slaptoji policija valdė šalį nuo 1932-ųjų iki 1968-ųjų. Jis įsteigė ir vadovavo "Estado Novo" - autoritarišką dešiniąją vyriausybę, kuri kontroliavo Portugaliją iki pat 1974-ųjų. Po Salazaro mirties 1970 metais jo režimas gyvavo toliau, kol jį sunaikino kairiųjų karinis perversmas, žinomas kaip Gvazdikų revoliucija. Po dvejų metų pereinamojo laikotarpio Portugalija tapo demokratija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"