TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė Japonijoje: milžiniška valstybės skola ekspertų negąsdina

Reuters/Scanpix nuotrauka

Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški, o skola daugiau nei dvigubai viršija bendrąjį vidaus produktą (BVP) – tiek prasiskolinti Europos Sąjungoje (ES) nė vienai valstybei niekas neleistų, sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė. „Taigi Japonijos vyriausybė labai atidžiai stebi kiekvieną akcijų biržos ir BVP rodiklių virptelėjimą, nes apyvarta labai didelė, pinigai – taip pat, todėl net ir nedidelis pasikeitimas gali reikšti labai daug“, – pastebi ji.

Vis dėlto, anot D. Repečkaitės, ekspertai nusiteikę optimistiškai. Tai patvirtina ir labai mažas, net 4 proc. nesiekiantis nedarbo lygis, kokio galėtų pavydėti ne viena ES šalis: „Tai reiškia, kad darbo jėga yra pakankamai gerai panaudojama, o struktūrinėmis reformomis planuojama ją dar padidinti. [...] Tad padėtis ilgainiui stabilizuosis ir vartojimas taip pat turėtų atsigauti.“

Premjero koziris – planas „Abenomika“

Darbo drausmė ir aukštųjų technologijų taikymas leido Japonijai tapti ir išlikti viena stipriausių pasaulio ekonominių jėgų. Trečia po JAV ir Kinijos pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirta pagal perkamosios galios paritetą ir antra po JAV išsivysčiusios ekonomikos sąraše – tokia stipri 126 mln. gyventojų turinti Japonija atrodo tik iš šalies.

Japonija, nors ir galinga, nėra apsaugota nuo ekonominių sunkumų. Du dešimtmečius sustingusi ekonomika praėjusiais metais pradėjo kilti, tačiau šių metų pradžioje šalį apėmė bėdos. Smarkus nuosmukis antrąjį metrų ketvirtį ir nepasitvirtinusios ekonomistų prognozės, kad trečiąjį ketvirtį rodikliai kils beveik 2 proc., reiškia, kad Japonijos ekonomika patiria nuosmukį, o vartotojai mažina išlaidas.

Prieš mažiau nei dvejus metus į valdžią atėjęs dabartinis ministras pirmininkas Shinzo Abe japonams žadėjo po dviejų sustingusios ekonomikos dešimtmečių imtis reikiamų priemonių ir ją pažadinti. Tam buvo investuoti milijardai, žingsnių ėmėsi Japonijos bankas, dėl kurių krito jenos vertė, o kartu sumažėjo ir Japonijos skolos. Atrodo, planas, pramintas „Abenomika“, tikrai veikė.

„Šis planas, kuris buvo tarsi dabartinio premjero koziris, yra paremtas trimis vadinamosiomis strėlėmis, kuriomis reikėtų nugalėti krizę. Pirmoji – nacionalinės valiutos kiekio rinkoje padidinimas, ką atlieka centrinis bankas. Antra – valstybės užsakymai, kurie kuria darbo vietas ir įšvirkščia papildomų lėšų į šalies ūkį. Ir trečia – struktūrinės reformos“, – vardija Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologė Daiva Repečkaitė.

Pasak jos, buvo minimi ir planai padidinti darbo rinkos lankstumą, įtraukti į ją daugiau moterų ir apskritai nieko nepalikti nuošalyje, kad būtų daugiau darbuotojų, vadinasi, ir daugiau mokesčių mokėtojų, kad ekonomika atsigautų.

„Japonijos ekonomika labiausiai remiasi aukštos pridėtinės vertės produktų eksportu, t. y. didelė dalis tos pridėtinės vertės kuriama būtent Japonijoje. Taip kuriamos darbo vietos ir šalies ūkyje sukasi daugiau pinigų, – kalba D. Repečkaitė. – Tačiau taip paprastai globalių verslų vyriausybė suvaldyti nebegali, nes labai paprasta gamybą perkelti į kitas šalis, kuriose pigiau tai daryti. Japonijos darbo jėga pasaulio mastu gana brangi, ir tai viena iš priežasčių, dėl ko šis planas ne visai sekasi.“

Vyriausybės įsiskolinimai milžiniški

Teigiama, kad būtent dėl nepasisekusio plano prieš kelias dienas premjeras S. Abe paskelbė, kad nuo lapkričio 21 dienos paleidžia iš beveik 500 narių sudarytus Atstovų rūmus, t. y. dalį vyriausybės, o kartu skelbia išankstinius rinkimus, tiesa, be konkrečios datos. Ekspertai mano, kad rinkimai turėtų įvykti gruodžio viduryje.

Tačiau prieš kelias dienas savo kalboje premjeras pareiškė, kad ir toliau palaiko „Abenomiką“: „Žmonės kalba, kad planas neveikia, bet aš iki šiol negirdėjau nė vieno kito konkretaus pasiūlymo. Ar yra kitas variantas? Tai vienintelė išeitis, kaip atgaivinti ekonomiką.“

S. Abe taip pat atšaukė ir planus kitų metų pradžioje padidinti vartojimo mokestį. Planas, dėl kurio valdančioji koalicija ir opozicija susitarė dar prieš S. Abe tampant premjeru, turėjo padidinti vartojimo mokesčius dviem bangomis ir padėti suvaldyti didėjančią Japonijos skolą.

Tačiau ekonomistai teigia, kad būtent dėl to šių metų pradžioje Japonijos ekonomika ir smuko. Nuo 5 proc. iki 8 proc. pakelti mokesčiai vartotojams kėlė nerimą, todėl šie prekėmis apsirūpino iš anksto, o, antrąjį ketvirtį smukus vartojimui, susitraukė ir Japonijos ekonomika. Bijodamas panašios reakcijos, premjeras antrąjį šio mokesčio padidinimą atidėjo iki 2017 m., o tai reiškia, kad papildomų biudžeto pajamų teks ieškoti kitur.

Pasak D. Repečkaitės, Japonijos vyriausybės įsiskolinimai milžiniški (skola daugiau nei dvigubai viršija BVP) – Europos Sąjungoje nė vienai valstybei tiek prasiskolinti niekas neleistų. „Taigi Japonijos vyriausybė labai atidžiai stebi kiekvieną akcijų biržos ir BVP rodiklių virptelėjimą, nes apyvarta labai didelė, pinigai – taip pat, todėl net ir nedidelis pasikeitimas gali reikšti labai daug“, – pastebi ji.

Politologės žodžiais, kadangi Japonijos skola labai didelė ir beveik ketvirtadalis visų mokestinių įplaukų skiriama tai skolai tvarkyti, todėl, kad ir kiek mokestis būtų didinamas, vis tiek didelė jo dalis bus panaudota skolai tvarkyti, o ne sumažinti. Be to, pastebi ji, naujas mokestis lemia, kiek žmonės vartoja, kiek taupo, kiek išleidžia, kiek uždirba. Verslininkai taip pat galvoja, ar geriau įdarbinti beveik tiek pat kvalifikuotą darbininką iš Korėjos ar kitos Rytų ar Pietryčių Azijos šalies.

„Taigi mokesčius didinti Japonijoje reikia labai atsargiai, nes nebūtinai juos padidinus padidės ir biudžeto įplaukos. Dabar tą mokestį atidėjo, todėl pirmiausia buvo stebimi biržų indeksai – ar tikrai investuotojai apsidžiaugs ir sugrįš į Japoniją, ar jiems apsimokės savo pinigus ar gamybines operacijas laikyti Japonijoje“, – kalba D. Repečkaitė.

Premjero tikslas – laimėti laiko

Kai kurie politologai taip pat mano, kad premjero žingsnis paleisti vyriausybę ir skelbti naujus rinkimus yra politinis ir naudingas dabartiniam šalies vadovui. Tokios nuomonės laikosi ir Sofijos universiteto Japonijoje dėstytojas Koichi Nakano.

Jis prieš kelias dienas BBC televizijai sakė, kad būtent pablogėjusi ekonominė padėtis sudarė palankias sąlygas tokiam žingsniui: „Man atrodo, jog premjeras tiesiog nori, kad rinkimai įvyktų kuo anksčiau, o ne po dvejų metų, kaip numatyta. Tai savotiškas mygtukas „restart“: jei žaidžiant žaidimą jums nesiseka, tiesiog paspaudžiate mygtuką ir pradedate iš naujo. Įvykus rinkimams, S. Abe vėl turės ketverius metus, taigi taip jis laimi laiko.“

Pats premjeras tikina, kad rinkimais nori atsiklausti piliečių nuomonės dėl ekonomikos gelbėjimo ir reikalauja papildomo mandato, o jei šio negaus, pasižada atsistatydinti.

Tačiau, kad ir dėl kokių priežasčių skelbiami išankstiniai rinkimai beveik neabejojama, kad dabartinis premjeras juos laimės. Ir nors S. Abe palaikymo reitingas nuo 52 proc. nukrito iki 44 proc., artimiausią konkurentą palaiko mažiau nei dešimtadalis šalies rinkėjų. Ekspertų nuomone, dabartinio premjero pergalei neturėtų pakenkti net prieš kelis mėnesius kilęs skandalas, kai dvi jo paskirtos ministrės buvo atleistos dėl kyšininkavimo ir neteisėto valstybės lėšų panaudojimo.

Ekspertai nusiteikę optimistiškai

Kurį laiką sunkumus patirianti Japonija didelę įtaką daro ir kitoms regiono valstybėms. Viena vertus, smukusi Japonijos ekonomika sudaro geras galimybes mažesnėms šalims, gaminančioms ir eksportuojančioms panašius produktus, konkuruoti su Tolimųjų Rytų milžine. Kita vertus, Japonijos visuomenė yra ne tik gamintoja, bet ir vartotoja, o tai reiškia, kad lėšos iš čia pereinančios į kitas šalis smarkiai sumažėja.

Pavyzdžiui, sako D. Repečkaitė, vienas iš nerimą keliančių ženklų – sumažėjęs prabangos prekių vartojimas, dėl ko nukenčia ir gamintojai. „Taip pat Tokijo akcijų birža yra viena tų, kurias stebi visas pasaulis, tad kiekvienas biržos krustelėjimas investuotojams siunčia signalus, ar akcijas išparduoti, ar kaip tik prisipirkti. Japonijos poveikis kitoms valstybėms pasireiškia būtent per tai. Klasikinis kapitalistinis Japonijos ekonomikos modelis, turintis stiprią vidurinę klasę, yra gana nuspėjamas, todėl, jei matoma, kad jai nesiseka, tai iš karto sukelia tam tikrą nerimą ir pagyvėjimą“, – kalba politologė.

Anot jos, ekspertai žada, kad padėtis gerės, mano, kad galbūt reikėjo išlaukti. Vienas iš rodiklių – labai mažas, net 4 proc. nesiekiantis nedarbas, kokio galėtų pavydėti ne viena ES šalis: „Tai reiškia, kad darbo jėga yra pakankamai gerai panaudojama, o struktūrinėmis reformomis planuojama ją dar padidinti. Kol kas ši premjero pažadėta kryptis yra silpniausia. Tad, jei jis pastiprins būtent šią struktūrinių reformų kryptį, padėtis ilgainiui stabilizuosis ir vartojimas taip pat turėtų atitinkamai atsigauti.“

Kita vertus, pastebi D. Repečkaitė, ekspertai mano, kad pasirinktas kelias nėra iš esmės neteisingas, tik buvo apsiskaičiuota ir mokestinės įplaukos neatlygino žalos, kurią įvestas mokestis padarė smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Todėl bus sudarytas veiksmų paketas, kaip atgaivinti provinciją, valstybės užsakymai bus skirti būtent tiems regionams, kuriuos, pavyzdžiui, paveikė cunamis. Ten bus įvairių infrastuktūros projektų ir valstybės išlaidomis bus stengiamasi sulyginti tuos regioninius netolygumus“, – kalba politologė.

Ir, nors ekspertų prognozės optimistiškos, tačiau jie vėl gali klysti. O klausimas, ar premjeras S. Abe turi reikiamus instrumentus ir pakankamai ryžto atgaivinti tai, ko nė vienam Japonijos lyderiui nepavyko 20 metų, išlieka neišspręstas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"