TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė, kurios nematyti

2008 12 04 0:00
Varšuvos jaunimas mielai užkandžiauja gatvėse, tačiau nėra linkęs gerti alkoholinių gėrimų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Varšuvoje krizės nematyti, nors laikraščiai kasdien rašo, kad smunka biržų indeksai, bankai nenori išduoti kreditų, o įmonės atleidinėja darbuotojus.

Vaikščiodamas po Lenkijos sostinę nepamanytum, kad artinasi krizė. Miestas dūsta nuo automobilių, parduotuvėse pilna žmonių, gatvėse linksmai klega jaunimas, tačiau, kitaip nei Vilniuje, net vėlų šeštadienio vakarą jaunuoliai nėra apsvaigęs nuo alkoholio ir nesikeikia. Tiesa, Varšuvoje nėra daug naujų brangių automobilių ir galbūt trūksta mažosios architektūros akcentų, tačiau miestas atrodo gyvas, vakarais gražiai apšviestas ir žmonės jame gyvenimu nesiskundžia. Gal taip yra dėl inercijos, nes gana ilgai kentėjusi nuo labai didelio nedarbo Lenkija tik prieš kelerius metus atsigavo, sukūrė daug naujų darbo vietų, sustiprėjo jos zlotas, padidėjo žmonių perkamoji galia. Įdomiausia, kad ankstesnė krizė nenugramzdino lenkų į alkoholizmo liūną, o paveikė priešingai. Garsėję visame pasaulyje kaip mėgėjai išgerti, dabar lenkai Europoje pagal išgerto alkoholio kiekį užima ketvirtą vietą nuo galo, o ir geria jie ne degtinę, o vyną ir alų. Gal todėl jie šiandien turi iš ko pirkti televizorius bei automobilius ir jau spėjo rezervuoti viešbučius Kalėdų atostogoms šalyje ir užsienyje.

Priežasčių krizei yra

Vis dėlto Lenkijos politikai, ekonomistai ir ekspertai jau nuo spalio vidurio kartoja žodį "krizė". Priežasčių jai kilti yra. Pirmiausia ėmė smukti zloto kursas. Kadangi lenkai mėgsta imti kreditus Šveicarijos frankais, pusei milijono šalies gyventojų, kurie taip padarė, dabar sunkiai sekasi įveikti psichologinį barjerą, kad vienas frankas kainuoja 3 zlotus. Be to, akcijų kursų kritimas biržose lėmė, kad nuo šių metų pradžios iš pensijų fondų tiesiog išgaravo 24 mlrd. zlotų (24 mlrd. litų).

Ekonomistai skelbia, kad lenkų santaupos sumažėjo per pusę, o tie, kurie kitais metais baigs savo darbinę karjerą, bus priversti tenkintis mažesnėmis pensijomis. Nepasisekė ir tiems, kurie ketino įsigyti būstą. Bankai nėra linkę išduoti kreditų užsienio valiuta už visą įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę ir reikalauja 40 proc. būsimojo būsto kainos įnašo.

Tačiau vis vien susidaro įspūdis, kad kuo daugiau šalyje kalbama apie krizę, tuo daugiau lenkų puola išlaidauti. Per spalio mėnesį automobilių salonai pardavė beveik 30 tūkst. naujų mašinų. Tai 13 proc. daugiau nei pernai. Tokių automobilių kaip "Fiat", Ford", "Mitsubishi", "Nissan" ir "Suzuki" nupirkta net 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus ir 34 proc. daugiu nei šių metų rugsėjį. Lenkai nepailsdami vaikšto ir po kitas parduotuves, šluodami plazminius televizorius, kompiuterius ir kompiuterinius žaidimus, o prekybininkai negali atsidžiaugti tokiu prieššventiniu pirkimu.

Be to, šiais metais daugiau lenkų ketina praleisti Kalėdų atostogas šiltuosiuose kraštuose. Jau lapkritį nebuvo galima užsisakyti kelionių į Egiptą, Tunisą ir Maroką.

Vyriausybė nori padėti verslui

Lenkijos vyriausybė nėra taip optimistiškai nusiteikusi ir jau parengė priemonių planą krizei stabilizuoti. Premjero patarėjai strateginiais klausimais svarsto, ką reikėtų keisti bankų sektoriuje ir kaip geriau panaudoti ES pinigus. Sobieskio instituto (Laisvosios rinkos instituto Lietuvoje atitikmuo) ekspertai laužo galvas dėl energetikos, zloto stabilumo ir euro įvedimo problemų. Tačiau Lenkijoje pirmiausia svarstoma, kaip padėti krizės sąlygomis verslui ir kokias garantijas jam galėtų duoti valstybė. Todėl, viena vertus, siūloma įvesti laikinas lengvatas investuojančioms įmonėms, kita vertus - pakeisti įstatymus, leidžiančius įmonei masiškai atleidinėti darbuotojus, arba bent apriboti jų atleidimą. Parengto dokumento autoriai siūlo iš naujo apsvarstyti ir finansinę pagalbą šeimoms, kad jos lengviau galėtų gauti kreditą gyvenamajam būstui, nes visa tai įneštų stabilumo į šalies ūkį. Vyriausybė yra įsitikinusi, kad reikia stimuliuoti vartojimą ir investicijas ir stengtis kuo geriau panaudoti ES fondų lėšas.

Žinoma, nuolat su šalies prezidentu konfliktuojanti vyriausybė nepraleidžia progos pasigirti atliktais darbais. Lenkijos žurnalistai išsiaiškino, kad nuo gruodžio 8 dienos iki Kalėdų valdančiosios partijos "Piliečių platforma" atstovai rengia kampaniją, skirtą nuveiktiems darbams pristatyti.

Mat į žurnalistų rankas pateko instruktažo medžiaga, mokanti valdininkus, kaip savo kalbomis "sudaryti įspūdį, kad Donaldo Tusko vyriausybės vedama politika yra labai konkreti ir kompetentinga". Todėl vyriausybės atstovai prieš artėjančias didžiąsias metų šventes turėtų gyventojams pataisyti nuotaiką primindami, kiek daug jie padarė gerindami pensininkų gyvenimą, kokių reformų ėmėsi sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, nors daugybė tėvų yra nepatenkinti, kad jų vaikai turės pradėti eiti į mokyklą nuo 6 metų. Kaip teigė vienas Lenkijos žurnalistas, tai, matyt, daroma, kad premjeras D.Tuskas galėtų pasakyti, kad dabar šalyje dirba "pati reformatoriškiausia paskutinio dešimtmečio vyriausybė".

Padėtis šalyje blogėja

Iš tiesų vyriausybei labai girtis nėra kuo. Žmonės jau netenka darbo, jie verčiami dirbti už mažesnius atlyginimus arba išleidžiami nemokamų atostogų. Kai kurios įmonės užsidaro. Jau pirmąjį šių metų pusmetį 150 Lenkijos įmonių pranešė, kad atleido 10 tūkst. žmonių, t. y. tiek, kiek pernai šalyje buvo atleista per visus metus. Darbo netenka baldų, automobilių ir stiklo produkcijos gamintojai. Netrukus jį praras ir apie 70 tūkst. valstybinių įmonių darbuotojų. Ateities prognozės dar niūresnės - manoma, kad per artimiausius kelis mėnesius darbo neteks mažiausiai 300 tūkst. lenkų. Verslininkai tiesiai šviesiai sako, kad kitais metais kas trečia įmonė bus priversta sumažinti produkcijos apimtį, o kas ketvirta - darbuotojų skaičių. Lenkijos darbdavių konfederacija taip pat mano, jog D.Tusko kabinetas mažai ką padarė, kad apsaugotų šalį nuo kieto nusileidimo. Šiuo klausimu jų nuomonė sutampa su gana karingai nusiteikusiomis lenkų profsąjungomis - lapkritį jų atstovai kelias dienas laikė užėmę vyriausybės pastatą ir D.Tuskui teko laikinai dirbti kitur.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"