TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė ne kliūtis premijai gauti

2012 10 13 11:48

Daug kam netikėtai šių metų Nobelio taikos premija buvo skirta krizės apimtai Europos Sąjungai (ES) - už tai, kad ji daug prisidėjo prie jau ilgiau kaip pusę šimtmečio trunkančios taikos žemyne.

"Sąjunga ir jos pirmtakai ilgiau kaip šešis dešimtmečius siekė taikos ir susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių Europoje. Per 70 metų Vokietija ir Prancūzija kovėsi trijuose karuose. Mūsų dienomis karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos neįsivaizduojamas. Tai rodo, kad stiprinant abipusį pasitikėjimą istoriniai priešai gali tapti artimais partneriais", - aiškino Osle Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas. Jis pridūrė, kad ES suteikė stabilumo ir buvusioms komunistinėms šalims, kai 1989 metais griuvo Berlyno siena. 

Nors tokiam sprendimui pritarė visi penki Nobelio komiteto nariai, pasauliui tai buvo staigmena, nes šiuo metu Europoje didėja atotrūkis tarp prasiskolinusių Bendrijos valstybių ir turtingesnio šiaurinio regiono, vadovaujamo Vokietijos, o Briuselis darosi vis biurokratiškesnis. Tai pripažino ir Th.Jaglandas. Tačiau, anot jo, labai svarbu tai, kad ES "padėjo didžiąją dalį Europos iš karų žemyno paversti taikos žemynu". Be to, ES tapo didžiausia pasaulyje bendra rinka, leidžiančia laisvai judėti prekėms, žmonėms, paslaugoms ir kapitalui, išsiplėtė iki 27 šalių, kurios dar neseniai buvo atskirtos geležinės uždangos.

Th.Jaglandas, Europos Tarybos generalinis sekretorius ir aistringas ES šalininkas, pabrėžė, jog įvykių kupina Bendrijos istorija rodo, kad ES visada sugebėdavo atlaikyti krizes, nors dabar sunkumai ir aštresni. Kita vertus, Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą galima vertinti kaip bandymą atitaisyti istorinį neapsižiūrėjimą, nes po Indijos nepriklausomybės šauklio Mahatmos Gandhi, kuris mirė taip ir nesulaukęs šios garbės, bendros Europos projektas iki šiol buvo labiausiai į akis krentanti spraga Nobelio taikos premijų istorijoje.

Kol kas neaišku, kas atsiims šį apdovanojimą ES vardu, tačiau Europos Parlamento pirmininkas vokietis Martinas Schultzas iš karto pareiškė, kad jį "labai sujaudino" komiteto sprendimas, tačiau ši premija - akibrokštas Norvegijai, kuri dukart (1972 ir 1994 metais) atsisakė stoti į ES ir kurioje trys ketvirtadaliai gyventojų nusiteikę prieš narystę Bendrijoje.

Šių metų sąraše Nobelio taikos premijai gauti buvo 231 pretendentas. Favoritu laikytas amerikietis politologas Jeanas Sharpas, vienas svarbiausių Arabų pavasario principų ir strategijos kūrėjų. Gerai vertintos ir JAV kariškio Bradley Manningo, kuris teikė slaptą informaciją "WikiLeaks", o šiuo metu laukia teismo, galimybės. Buvo manančiųjų, kad premiją gaus "Kairo motina Terese" praminta Egipto krikščionių bendruomenės atstovė vienuolė Maggie Gobran, labai padėjusi Kairo gyventojams per sukilimą, arba kad ji atiteks kalėjime laikomam Kubos gydytojui ir disidentui Oscarui Aliasui Bizkitui Gonzalesui.

AFP, Reuters, AP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"