TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė Ukrainoje skaldo Višegrado grupę

Vaclavo Havelo pareigas dabar Čekijoje eina prezidentas Milošas Zemanas, tačiau jo ideologija nevienareikšmė ir netolygi. Sipa/Scanpix nuotrauka

Krizė Ukrainoje skaldo Višegrado grupę? Kas liko iš Višegrado ketverto? Tokį klausimą apie Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos neformalų bičiulystės klubą paskatino iškelti Ukrainos krizė. Višegrado valstybės pačios nesusitaria, kokių veiksmų reikėtų imtis prieš Rusiją.

Vengrijos premjeras, populistas Viktoras Orbanas, neslepiantis savo simpatijų Vladimiro Putino politikos braižui, metų pradžioje, Ukrainos krizei įsibėgėjant, su V. Putinu pasirašė sutartį. Pagal ją Rusija Vengrijoje pastatys papildomų reaktorių valstybei priklausančioje „MVM Paksi Atomeromu“ branduolinėje jėgainėje. Sandorio vertė – 10 mlrd. eurų.

Vengrijos Parlamentas, kuriame V. Orbano partija turi du trečdalius balsų, sutartį patvirtino skubos tvarka neeilinėje sesijoje netrukus po jos pasirašymo. Opozicija prikaišiojo, kad toks projektas dar labiau padidins Vengrijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Nesėkmingai. Didesnių pasekmių galima laukti iš Briuselio.

Budapeštas šiam sandoriui nepaskelbė viešo konkurso. Europos Komisija (EK) nagrinės, ar tai nepažeidė sąjunginės laisvos rinkos ir energetikos taisyklių. Teoriškai Budapeštas iki galutinio nuosprendžio neturėtų kloti naujų reaktorių pamatų, panašiai kaip dabar įstrigo buvusios Bulgarijos prorusiškų buvusių komunistų vyriausybės pastangos prastumti Rusijos dujotekio „South Stream“ statybas.

Tačiau V. Orbanas yra pagarsėjęs pareiškimais apie Vengrijos suverenumo saugojimą, dėl kurio galima ignoruoti Briuselio nuomones ir net įstatus. Budapešto kietakaktiškumą pabrėžia neseniai Vengrijos nutrauktas vadinamasis reversinis dujų tiekimas Ukrainai, motyvuotas tuo, kad, artėjant žiemai, pačiai Vengrijai reikia prikaupti dujų atsargų.

Siekdamas populiarumo, išreiškė paramą

Slovakija taip pat Ukrainai tiekia dujas per vadinamąją reversinę perpumpavimo stotį Velke Kapušanuose, kurios atidaryme vasaros pabaigoje dalyvavo Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ir Slovakijos populistinis premjeras Robertas Ficas. Pastarasis neseniai gluminančiai pralaimėjo prezidento rinkimus ir siekia atkovoti pairusį populiarumą namie. Atidarymo ceremonijoje R. Ficas kalbėjo apie ūkinę paramą kaimynei Ukrainai ir tylomis išklausė A. Jaceniuko kalbą apie tai, kad „brolių slovakų dėka“ Ukraina žengia dar vieną žingsnį nepriklausomybės nuo Rusijos link.

Europai pirmą kartą prabilus apie reversinį dujų projektą nuo Rusijos tiekimo atkirstai Ukrainai, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad tai nė kiek nepažeidžia esamų sutarčių. Praėjusią savaitę Maskva prabilo kur kas griežtesniu tonu, pabrėždama, kad nesileis mulkinama, esą „dujotekis tėra paprastas vamzdis, kuriuo vienu metu dujos negali tekėti abiejomis kryptimis“. Dar prieš pastarąjį pareiškimą Slovakijos premjeras R. Ficas viešai suabejojo ES ekonominių sankcijų prieš Rusiją prasmingumu ir jo paties ryžtu patirti nuostolių. Neaiškus ir slovakų „reverso“ į Ukrainą likimas. Paskutinėmis žiniomis, Rusijos dujų srautas į Slovakiją šią savaitę sumažėjo perpus.

Šalys patiria milijardinius nuostolius

Čekijos užmojis praplėsti savąją branduolinę jėgainę Temeline – projektą, kuris į Prahą buvo pritraukęs visų konkurse dalyvavusių valstybių – Prancūzijos, Rusijos ir JAV – prezidentus – kol kas pristabdytas. Šalies gynybos ministras Martinas Stropnickis netrukus po Krymo aneksijos kalbėjo, jog jam sunku įsivaizduoti, kad Rusijai po to būtų leista pelnytis iš milijardinio sandorio. Tačiau Europos Sąjungos (ES) sankcijoms prieš Rusiją augant, Rusijai uždraudus Europos žemės ūkio produkcijos importą, Praha ėmė itin garsiai baimintis nuostolių. Čekijos ekonomika paremta eksportu ir turizmu. Jei Slovakijoje yra pora tarptautinių automobilių gamyklų, Čekijoje automobilių pramonė yra viena svarbiausių šakų, kurią be kitų sudaro pačios Čekijos milžinas „Škoda“, investavęs milijardus eurų ir atidaręs savo gamyklas Rusijoje.

Rusijos vyriausybės užuominos apie galimą kai kurių Europos automobilių importo uždraudimą kelia nuogąstavimų. Sankcijos, blokuojančios Rusijos priėjimą prie tam tikrų Vakarų finansų sektoriaus paslaugų, kelia nerimą tokioms Čekijos investicinėms bendrovėms, kaip turtingiausiam šalies verslininkui Peteriui Kelneriui priklausanti „PPF“. Jos ilgalaikės investicijos į Rusijos bankininkystę ir įsigyta smulkių paskolų bendrovė „Home Credit“ jau patiria milijardinių nuostolių dėl Rusijos ūkio nuosmukio.

Tas pats nuosmukis gresia Čekijos vaistų, ginklų, transporto, aviacijos, energetikos ir kitų pramonės šakų eksportui į Rytus. Nupirkusi šimtus minučių reklamos Rusijos televizijoje Rusijos turistams vilioti, kurie sudaro trečią didžiausią atvykėlių grupę, Praha baiminasi, kaip ES laikysena Maskvos atžvilgiu atsilieps jų srautui bei Čekijos oro linijų „ČSA“ verslui. Jis pastaraisiais metais plėtotas būtent į Rusiją.

Čekijos prezidentas neapsisprendžia

Tai paskatino Čekijos socialdemokratų premjerą Bohuslavą Sobotką pareikšti, esą Praha pasilieka teisę peržiūrėti esamas Sąjungos sankcijas ir susilaikyti nuo būsimų. Tai abstulbino Vakarų spaudą, kurioje dalis apžvalgininkų rašė nesuprantą, kaip Aksominės revoliucijos tėvynė gali taip ciniškai ignoruoti tos pačios laisvės siekiančius ukrainiečius. Dalis kalbėjo apie sėkmingas Maskvos pastangas pinigais suskaldyti ES, o kiti dūsavo pasiilgstą velionio buvusio prezidento Vaclavo Havelo, kuris tokių krizių akivaizdoje visad primindavo „naftos prekybos karštligėje nepamiršti elementaraus žmogiškumo ir demokratijos principų“.

V. Havelo pareigas dabar Čekijoje eina prezidentas Milošas Zemanas, tačiau jo ideologija nevienareikšmė ir netolygi. Po Krymo įvykių jis pasisakė už NATO pajėgų siuntimą į Ukrainą. Bet šį mėnesį sudalyvavo vieno įtakingiausių Rusijos oligarchų Vladimiro Jakunino konferencijoje „Civilizacijų dialogas“ Rusijai simpatizuojančioje Graikijoje, kur išpeikė sankcijas, o Ukrainos krizę pavadino gripu.

Lenkija remia ES sankcijas

Žinia, pavieniui Slovakijos, Čekijos, Vengrijos – išskyrus Lenkiją – svoris ES menkas, ypač žinant, kad V. Orbanas Briuselyje mandagiai ignoruojamas, o nei R. Ficas, nei B. Sobotka neturi beveik jokių rimtesnių sąjungininkų. Višegrado ketvertas kurtas būtent šių Vidurio Europos šalių įtakai Briuselyje sustiprinti. Iki šiol ryžtingas Varšuvos tonas ketvertą persverdavo Kijevo naudai. Tačiau Donaldui Tuskui tapus Europos Tarybos prezidentu, o Radekui Sikorskiui – Lenkijos parlamento pirmininku, Varšuvos iškalbingumas užsienio politikoje neutralizuotas, o su juo ir tikimybė, kad Višegrado ketvertas savo noru rems ES priemones Rusijai pažaboti.

Išskyrus Lenkiją, likusiose ketverto šalyse tam nėra beveik jokios vietinės paklausos. Apklausos rodo, kad dauguma šių šalių gyventojų apie Ukrainos krizę beveik nieko nenutuokia ir nesupranta, kodėl ES į ją veliasi. Dėl to žymia dalimi kaltas pelno troškulys žiniasklaidoje, kurios komercializacija neaplenkia nacionalinių kanalų, o žinios juose, cituojant Estijos prezidentą Tomą Ilvesą, pavirto „pramoginėmis laidomis“, kurių paskirtis nebėra informuoti, bet didinti žiūrimumą. Tad po poros sakinių apie Ukrainą žaibiškai seka nuotaikingas reportažas apie naują alaus rūšį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"