TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizė veda prie mirties

2011 07 14 0:00
Graikijos finansinė krizė siejama su šalyje išaugusiu savižudybių skaičiumi.
AFP/Scanpix nuotrauka

Sveikatos apsaugos ekspertai tvirtina, kad beveik aišku, jog finansų krizė lėmė išaugusių savižudybių skaičių Europoje. Graikija ir Airija - ryškiausi šios liūdnos tendencijos pavyzdžiai.

"Neieškokite jokių kitų priežasčių. Prie šito mane privedė ekonomikos krizė. Esu įsiskolinęs socialinio draudimo fondui, savo akcininkams, patalpų savininkei", - tokį raštelį prieš pasikardamas artimiesiems paliko 64 metų kilimų parduotuvės savininkas iš nedidelio Graikijos kalnų slidinėjimo kurorto. Atėniečius sukrėtė kito verslininko žūtis. Jis iššoko pro prabangaus viešbučio, įsikūrusio pagrindinėje Sintagmos aikštėje, langą. Atsisveikinimo laiške jis rašė, kad finansinė krizė jį paliko tuščiomis. Pareigūnai tvirtina, kad oficiali statistika net neatspindi tikrojo savižudybių skaičiaus. Mat kai kurie graikai žūsta specialiai sudaužydami automobilį, o policija tai fiksuoja kaip nelaimingą eismo įvykį. Kitų savižudžių šeimos slepia, kad jų artimieji savo noru pasitraukė iš gyvenimo, kitaip graikų ortodoksų bažnyčia atsisakytų juos laidoti. "Jei finansinė krizė užsitęs, mes greitai supanašėsime su Suomija ir Vengrija", - baiminasi graikai.

2007-2009 metais savižudybių skaičius tarp darbingo amžiaus žmonių buvo tiesiog rekordinis. Amerikiečių ir britų mokslininkai nagrinėjo 10 Europos valstybių duomenis: Lietuvos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Graikijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Suomijos ir Austrijos. Asmenų iki 65 metų savižudybių padaugėjo nuo 5 iki 17 procentų. Iki finansinės krizės tendencija buvo priešinga, tam įtakos turėjo valstybių gerovių sistema. Nuo pražūtingo noro pasitraukti iš gyvenimo žmones labiausiai gelbėjo programos, skatinančios aktyviau dalyvauti darbo rinkoje arba apsaugančios nuo darbo netekimo. Psichologiniu požiūriu tokios programos yra kur kas svarbesnės nei pašalpos ar išmokos.

2007-2009 metais nedarbo lygis išaugo trečdaliu. Iš analizuotų valstybių tik Austrijoje savižudybių skaičius mažėjo. Mokslininkai tai sieja su tuo, kad finansinė krizė šiai šaliai smogė silpniau nei kitoms. Graikijoje savižudybių padaugėjo 17 proc., Airijoje - 13 proc., Jungtinėje Karalystėje - 10 proc., Suomijoje - daugiau nei 5 procentais. 2008 metais Vengrijoje ir Lietuvoje, kurios garsėja kaip savižudžių kraštai, tokių įvykių padaugėjo vos 1 proc., nors 2009-aisiais užfiksuotas didesnis augimas. 2007-2008 metais Latvijoje užfiksuota 17 proc. daugiau savižudybių.

"Įvyko didžiulės permainos. Prieš sunkmetį savižudybių mažėjo, paskui jų ėmė daugėti beveik visose Europos valstybėse. Esame beveik įsitikinę, kad tai susiję su finansine krize", - sakė vienas mokslininkų Davidas Stuckleris. Anot jo, ekonomikos problemos gali sukelti ir kitokių sveikatos sutrikimų. Tačiau, mokslininkų teigimu, per trejus nuosmukio metus sumažėjo žūčių kelyje. Tai siejama su tuo, kad krizės metu žmonės rečiau naudojosi automobiliais.

"Matome ir ekonominio atsigavimo ženklų, ir žmogiškąją krizę. Po recesijos dar ilgai bus nuo įvairiausių psichikos sutrikimų kenčiančių žmonių", - sakė Kembridžo universiteto sociologas D.Stuckleris. Tiesa, kol kas mokslininkai neturi pakankamai duomenų, kad galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek mirčių yra susijusios su finansine krize. "Bet mes norime sužinoti, kodėl kai kurie žmonės, bendruomenės ar ištisos visuomenės yra ypač pažeidžiamos, o kitos - kur kas atsparesnės ekonomikos šokams", - rašė mokslininkai. Gali būti, kad pastarosios pasaulinės krizės padariniai bus labai liūdni. "Savižudybės - tik ledkalnio viršūnė. Tam tikra prasme tai vis tiek retas įvykis, bet jei pamatai augantį jų skaičių, tai reiškia, kad daugiau buvo ir nevykusių mėginimų žudytis, padaugėjo depresijos atvejų", - sakė D.Stuckleris.

Mokslininkai tvirtina, kad jų teoriją paremia ir istorija: "Staigus savižudybių padidėjimas nuo seno siejamas su ankstyvais krizės ženklais, pavyzdžiui, griūvančia bankų sistema, kuri lemia nedarbo didėjimą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"