TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizės atoslūgis Rytų Europoje

2011 08 30 0:00
Kaip pasisuks Rytų Europos ekonomikos svarstyklės, priklauso nuo politikų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rytų Europoje krinta nedarbas, auga ekonomika, mažėja skolos, kyla ūpas. Nors dešimt jauniausių Europos Sąjungos (ES) narių yra palyginti skurdžios, optimistai tiki, kad artimiausiu metu jų ekonomika vėl augs, kaip augusi prieš krizę.

Vos prasidėjus sunkmečiui atrodė, kad Rytų Europos valstybės įklimpo į didžiausias bėdas dėl blogai tvarkomų finansų, žemų pragyvenimo standartų ir neveiksmingų valdžios institucijų. 2008-2009 metais Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai teko priimti užsienio šalių ir tarptautinių institucijų finansinius pagalbos paketus. Visame regione nedarbas didėjo, o ekonomikos augimas sustojo. Vakarų europiečiai baiminosi dėl pavojingo užkrato. Tačiau dabar ši baimė vėl atrodo nereali. Reitingų agentūros, nužeminusios ekonomiką tokių valstybių kaip Japonija ar JAV, rodo pasitikėjimą ES naujokėmis: "Standard & Poor" pakėlė Estijos reitingą iki AA-, tai vos dviem lygiais žemiau nei JAV. Visose regiono valstybėse vėl auga ekonomika, mažėja biudžeto deficitas ir nedarbo lygis. Trys euro zonos narės - Estija, Slovakija ir Slovėnija - net prisideda prie finansinių priemonių, gelbėjančių silpnesnes valstybes. Didžiausia regione - Lenkijos ekonomika auga 4 proc. per metus greičiu, o biudžeto deficitą šalis sumažino labiau nei prognozuota. Niekinanti "Rytų europiečių" etiketė daugumai atrodo pasenusi ir nereikalinga.

Tačiau dar per anksti pamiršti nuodingą 50 metų praeities šleifą su planine ekonomika ir tarptautine izoliacija. Visoms dešimčiai valstybių būdingi tie patys trūkumai. Jos vis dar atrodo skurdžios, palyginti su išsivysčiusiomis pramoninėmis valstybėmis. Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam asmeniui tik Slovėnija lenkia "skurdžiausias" Vakarų valstybes Maltą ir Portugaliją (pagal perkamąją galią prie jos prisidėtų ir Čekija). Tuo metu antroje pagal dydį regiono valstybėje Rumunijoje vidutinis atlyginimas į rankas siekia vos 320 eurų (1100 litų).

Optimistai tiki, kad žemi pragyvenimo standartai, aukštas išsilavinimo lygis ir glaudus bendradarbiavimas su turtingais kraštais sukuria daug potencialo augimui, kuris netrukus galėtų pasiekti ikikrizinį lygį. Atrodo, šią prognozę patvirtina ir padidėjusi gamybos apimtis. Tačiau tai gali būti ir natūrali reakcija į skaudų ekonomikos kritimą (pavyzdžiui, Baltijos kraštuose BVP krito visu penktadaliu). Be to, auga eksportas, daugiausia į Vokietiją, o Lenkijos atveju jaučiama fiskalinio stimulo įtaka.

Didžiausias ankstesnio ekonomikos augimo modelio trūkumas buvo tas, kad per daug kliautasi greitu paskolų augimu. Tai veikė, kol užsienio kapitalo bankai sutiko rizikuoti savo akcininkų pinigais, kad užkariautų rinkos dalį, tačiau dabar taip nebebus. Antra, augo eksportas, kuris taip pat sustojo. 2011-ųjų birželį metinis čekų pramonės augimas buvo 7,4 proc., tačiau tai atrodo labai mažas ūgtelėjimas, palyginti su 2011-ųjų geguže, kai šis rodiklis siekė 12,6 procento. Be to, sunkiai atsigauna, jei iš viso atsigauna, vidaus vartojimas bei statybų sektorius.

Erdvės manevrams vyriausybės turi mažai. Tos, kurios nepriklauso euro zonai, mėgina sumažinti deficitus, vadinasi, apriboja ir fiskalinės politikos priemones. Sumažinus palūkanų normas gresia infliacija, o to reiktų išvengti, jei norima įsivesti eurą. Koreguojant valiutos kursą kenkiama namų ūkiams, kurie skolinosi užsienio valiuta (tai didelė problema Vengrijoje, kiek mažesnė Lenkijoje). Trys valstybės - Lietuva, Latvija ir Bulgarija - yra susiejusios savo valiutas su euru, tad joms trūksta monetarinės politikos lankstumo.

Išgelbėti galėtų reformos, rinkos liberalizavimas ir institucijų stiprinimas. Nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros krantų politikai demonstravo būdo tvirtumą, reaguodami į krizę, o rinkėjai - nuolankumą. Tokia pat valia turi būti rodoma ir sprendžiant ilgalaikes problemas - gyvinant darbo rinką, didinant gimstamumą, tvarkant pensijų sistemą ir vykdant sveikatos apsaugos reformas, naikinant korupciją ir gerinant viešąjį administravimą.

Reiktų atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus. Krizė kandžiojasi Vakaruose, tad Rytuose jaučiama mažesnė paklausa. Nors BVP augo visame regione, jis augo lėčiau. Dar griežtesnis paskolų išdavimas gali pakirsti tas šalis, kurios priklauso nuo išorės finansavimo. Šiuo atveju blogiausiai atrodo Vengrija, kurioje didžioji dalis paskolų paimta Šveicarijos frankais.

Atmetus antros krizės galimybę, kyla problemų dėl migracijos. Pavyzdžiui, nuo 2004 metų Lenkijoje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 38 iki 36 mln.; kitose valstybėse - panašūs gyventojų nuostoliai. Politikams teks įrodyti, kad jie gali perkalbėti išvykusius tėvynainius sugrįžti į gimtinę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"