TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizės debesys virš Islandijos sklaidosi

2012 07 17 6:04
Islandijos sostinėje Reikjavike nuotaika išlieka gana optimistiška. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Kai prieš ketverius metus Islandiją ištiko ekonominė katastrofa, niekas nesitikėjo, kad maža sala taip greitai atsigaus. Bet šiandien nedarbas siekia vos 6 proc. ir vis krinta, tarptautinės paskolos yra beveik išmokėtos, o ūkis turėtų šiemet ūgtelėti net 2,8 proc.

Islandijos gyventojai džiaugiasi aukštyn kojom apvirtusia situacija. Prieš kurį laiką jie net negalėjo pagalvoti apie banko paskolą verslui plėsti, tačiau dabar finansinės institucijos net neabejoja, kad pagerėjo verslininkų situacija. Apžvalgininkai tvirtina, kad tokią įvykių raidą lėmė ir sėkmė, ir išmintingi sprendimai, nors įspėja, jog pamokos iš mažos salos niekaip nepadės prasiskolinusiai Europai, kurios ekonomika kur kas sudėtingesnė. 

Per krizę Islandija elgėsi visai kitaip nei į panašią situaciją patekusios Ispanija, Graikija, Airija. Ji leido bankrutuoti trims bankams, savo indėlininkams išsaugojo jų santaupas, atleido nuo skolų kai kuriuos namų ūkius ir ties bankroto riba atsidūrusius verslininkus. "Jei bankrutuoja kompanija su teigiamu pinigų srautu, bet neigiama marža, dėl domino efekto gali žlugti ir kitos bendrovės. Tokiomis aplinkybėmis finansinėms institucijoms labiau apsimoka tokias skolas nurašyti, padėti ekonomikai ir sumažinti nedarbą", - sakė Islandijos universiteto ekonomikos profesorius Thorolfuras Matthiassonas.

Kai pateko į krizę, Islandija turėjo mažai skolų, jos valiutos kursas buvo nesuvaržytas ir krona galėjo būti greitai devalvuota. Vyriausybė išliko gana optimistiškai nusiteikusi, nors blogiausiomis akimirkomis teko kreiptis pagalbos į tokias valstybes kaip Farerai. Dabar pareigūnai didžiuojasi galį skolintis savarankiškai, be kaimynų ar Tarptautinio valiutos fondo paramos.

Tiesa, ne viskas taip gerai sekasi. Per patį krizės piką infliacija siekė beveik 20 proc., ji ir dabar yra didelė - 5,4 proc. Nors vyriausybė parengė keletą programų, dauguma krašto namų ūkių vis dar paskendę skolose, kurios didėja dėl infliacijos. Mokesčiai yra dideli, importinės prekės išlieka labai brangios, mat dabartinė kronos vertė siekia vos pusę prieškrizinio lygio. Islandiškoms kompanijoms draudžiama investuoti užsienyje, o užsieniečiai negali atsiimti savo kapitalo. Ekonomistai baiminasi, kad panaikinus tokią kontrolę krona žlugs. Jiems atrodo, kad vienintelė išeitis iš susidariusios padėties - nauja, stambesnė ir stabilesnė valiuta. Pasirinkimai būtų du - euras arba Kanados doleris.

Kaip pažymi kai kurie skeptiškai nusiteikę islandai, vyriausybė ir tarptautiniai stebėtojai sugebėjo nupiešti pozityvų vaizdelį, bet niekas nenumano, kaip iš tiesų atkurti buvusią gerovę ir užtikrinti stabilią ateitį. Tačiau optimistiški pareigūnų lūkesčiai džiugina salos gyventojus, kurie nebesijaučia sugėdinti ar izoliuoti. Pasitikėjimą jiems grąžino ir tai, kad valstybė nusprendė ryžtingai ištirti, kas nuvedė kraštą į finansinį krachą. Įtariamaisiais tapo senojo bankininkystės elito nariai, kai kurios bylos jau pasiekė teismą, praėjusį mėnesį jau buvo nuteista ir keletas žmonių.

"The New York Times", LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"