TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizės dėmesio centre atsidūrė bankai

2012 06 12 6:07

Europos Sąjungoje (ES) imta intensyviai diskutuoti, kaip palengvinti į bėdą įklimpusių finansinių institucijų reikalus.

Ispanijai tokios diskusijos nebeaktualios, nes savaitgalį jos vyriausybė nutarė prašyti tarptautinės paskolos. Europos Komisija (EK) pasivėlino su pasiūlymu sudaryti bankams galimybę tiesiogiai kreiptis į gelbėjimo fondus, tačiau bet kokiu atveju idėja išlieka svarbi visai ES. Pagal EK planą, bankai galėtų kreiptis į fondus savarankiškai, nelaukdami nacionalinių vyriausybių pritarimo. Tai palengvintų pinigų pritrūkusių valstybių naštą. 

Tiesa, visą Europos krizės vairą reguliuojanti Vokietija nepritaria, kad gelbėjimo fondo, į kurį ji įneša didžiausią indėlį, pinigais būtų gelbėjami žemyno bankai. Esą tuomet nebebūtų kaip spausti vyriausybių, skatinti jas atlikti reformas ir veržtis diržus. Kita vertus, EK nerimą stiprina ir tai, kad euro zoną gali palikti Graikija, jei jos politinėms partijoms nepavyks susitarti iki kito mėnesio.

Šiuo metu graikų indėlininkai gana vangiai atsiiminėja santaupas iš bankų, tačiau ekonomistams baisu ir įsivaizduoti, kas vyktų, jei politinė krizė pagilintų ekonomines bėdas. Jei visi graikai imtų masiškai atsiiminėti pinigus iš krašto bankų, būtų skaičiuojamos minutės iki jų griūties.

Daugeliui ES biurokratų ir ekonomistų ėmė atrodyti, kad nacionalinių vyriausybių ir finansinių institucijų gelbėjimo atskyrimas būtų geriausia išeitis iš visos šitos makalynės. Esą geriausia būtų įkurti centrinę bankų valdymo įstaigą, kuri pinigais galėtų padėti bankrutuojantiems bankams.

Ši centrinė Europos institucija būtų viršesnė už nacionalinius reguliuotojus, kurie paprastai gana nenoriai imasi traukti iš bėdos finansines institucijas, nes tai brangu ir politiškai nepatrauklu. Tačiau dabartinei Europos bankininkystės institucijai tokių galių trūksta. "Dar prieš krizę buvo pripažįstama, kad ES tarpvalstybinės bankininkystės modelis yra nestabilus", - rašoma EK ataskaitoje. Komisija siūlo, kad nuolatiniam Europos gelbėjimo fondui būtų leista teikti tiesioginę pagalbą bankams, apeinant nacionalines vyriausybes.

"Euro zonos mastu reikia sukurti tokią sistemą, kuri suvienytų ES narėse egzistuojančias skirtingas sistemas. Jei reguliuojant bankininkystės sektoriaus restruktūrizaciją visoje Europoje galiotų labiau centralizuotas sprendimų priėmimo procesas, būtume tvirtesni, nes turėtume įtaką visam sektoriui", - analizavo politinių tyrimų centro "Bruegel" Briuselyje ekspertas Nicolas Veronas.

Analitikai kol kas išskiria tokias Europos bankininkystės sistemos silpnąsias vietas:

- Nėra centrinio reguliuotojo, kuris galėtų įsikišti ir priversti silpnus bankus prašyti investuotojų daugiau kapitalo finansams stiprinti arba juos restruktūrizuoti;

- Nėra centrinės indėlių draudimo sistemos, tad egzistuoja didesnė grėsmė, jog bankui žlugus valstybė patirtų daugybę nuostolių atlygindama indėlininkams;

- Nacionaliniai reguliuotojai linkę saugoti savo finansinių paslaugų sektorių ir nenoriai pripažįsta, kad krašto finansinės institucijos žlugo arba jas reikia panaikinti.

Ekonomistai primena Airiją, kuri sunkiai kapanojasi iš krizės dugno, nes dar ilgai teks mokėti už paskolas, paimtas bankams gelbėti. Vyriausybė buvo pasiruošusi priversti akcininkus prisiimti dalį nuostolių restruktūrizuojant bankų sistemą, tačiau Europos pareigūnai, išsigandę galimo plintančio finansinio chaoso, visą naštą užmetė ant airių mokesčių mokėtojų pečių, taip dar labiau išaugindami krašto skolas.

Vyriausybės verčiamos gelbėti žlungančius bankus, nes finansinė sistema teikia paskolas verslui, taigi skatina ekonominį augimą.

Tačiau procesas žada būti lėtas ir ilgas. Geriausiu atveju naujosios priemonės būtų priimtos kitų metų pradžioje, o dar gerokai užtruktų, kol būtų pakeisti atitinkami įstatymai ES narėse.

Tuo metu po Ispanijos sprendimo prašyti finansinės pagalbos rinkos lengviau atsikvėpė. Tiesa, Nobelio laimėtojas ekonomistas Josephas Stiglitzas įspėjo, kad žadami milijardai eurų vargu ar pagydys smarkiai nesveikuojančią Ispanijos ekonomiką. "Sistema tokia - Ispanijos vyriausybė gelbėja Ispanijos bankus, o bankai gelbėja vyriausybę. Tai užkerėta ekonomika, tai neveikia ir niekada nesuveiks", - įspėjo J.Stiglitzas.

"EU Observer", AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"