TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krizės metais pagerbta moteris

2009 10 13 0:00
O.Williamsonas įrodė, kad verslo įmonės gali veikti kaip konfliktus sprendžiančios struktūros. E.Ostrom - pirmoji moteris, kuriai skirta Nobelio ekonomikos premija.
AFP/Scanpix nuotraukos

Šių metų Nobelio ekonomikos premija skirta amerikiečiams ekonomikos ekspertams Elinor Ostrom ir Oliveriui Williamsonui už ekonomikos valdymo santykių tyrimus.

Finansų krizės metais bene įdomiausia buvo, kam vis dėlto atiteks Nobelio ekonomikos premija. Jos skyrimo teko laukti ilgiausiai. Tik vakar pagaliau paaiškėjo, kad pirmą kartą nuo šio apdovanojimo įsteigimo 1968 metais Nobelio ekonomikos premijos laureate tapo moteris.

Solidaus amžiaus ekonomistai.

Tai 76 metų E.Ostrom, tebedėstanti politologiją Indianos universitete Blumingtone. Švedijos karališkoji mokslų akademija pripažino jos nuopelnus "ekonomikos valdymo analizės" srityje, o premiją skiriantys ekspertai pabrėžė, kad ekonomistės darbai bando atsakyti į klausimą, kaip naudotojų grupės galėtų sėkmingai rūpintis savo bendra nuosavybe.

Solidaus amžiaus yra ir kitas premijos laureatas O.Williamsonas, 77 metų profesorius emeritas iš Berklio universiteto. Jis išplėtojo teoriją, kad verslo įmonės gali veikti kaip konfliktus sprendžiančios struktūros. Mat ekonomikos sandoriai sudaromi ne vien rinkose, bet ir įmonėse, asociacijose, namų ūkiuose bei agentūrose, tačiau ekonomikos teorija, išsamiai nagrinėjanti rinkų pranašumus ir trūkumus, kitoms ekonominės veiklos sritims paprastai skiria mažiau dėmesio. "Dėl šių mokslininkų darbų ekonomikos valdymo tyrimai per pastaruosius tris dešimtmečius iš užribio pasislinko į mokslo dėmesio centrą", - vakar paskelbė akademijos ekspertai.

E.Ostrom pasipriešino įsišaknijusiai nuostatai, kad visuomeninis turtas visuomet tvarkomas prasčiau, todėl jis turi būti arba reguliuojamas išimtinai centrinės valdžios, arba privatizuojamas. Tačiau mokslininkė, ištyrusi daugelį žuvų išteklių, ganyklų, miškų, ežerų ir gruntinio vandens telkinių bendro valdymo atvejus, padarė išvadą, jog tokie modeliai dažniausiai veikia sėkmingiau, negu prognozuoja standartinės teorijos. Ji atkreipė dėmesį, kad išteklių naudotojai dažnai sukuria sudėtingus sprendimų priėmimo, jų įgyvendinimo ir interesų konfliktų sprendimo mechanizmus, ir apibrėžė kai kurias taisykles, kurios gali užtikrinti tokių modelių sėkmę.

O.Williamsonas savo ruožtu tvirtina, jog rinkos ir tokios hierarchinės struktūros kaip įmonės yra alternatyvios sistemos ir interesų konfliktus sprendžia skirtingai. Kaip vieną rimtų rinkos trūkumų ekonomistas įvardija tai, kad joje dažnai kyla nesutarimų ir konfliktų. Tuos konfliktus paprastai stengiamasi nuslopinti, tačiau taip gali būti piktnaudžiaujama valdžia. Konkurencingos rinkos veikia palyginti efektyviai, nes pirkėjai ir pardavėjai nesutarimų atvejais gali pasirinkti kitus prekybos partnerius. Tačiau kai konkurencija ribota, rinka konfliktus sprendžia prasčiau negu įmonė.

Paskirtos visos premijos

Nobelio ekonomikos premijos laureatų paskelbimu baigėsi vadinamoji Nobelio savaitė, beje, šiemet užtrukusi šiek tiek ilgiau. Paaiškėjo, kad daugiausia apdovanojimų vėl susišlavė amerikiečiai. Jų pavardės dominuoja visose srityse, išskyrus literatūros. Šia premija šiemet buvo įvertinta vokiečių rašytojos Hertos Mueller originalaus ir savito stiliaus kūryba.

Taip Karališkoji Švedijos akademija atidavė duoklę ir Rytų Europai, nes H.Mueller - rašytoja ir poetė - yra gimusi Rumunijoje, iš kurios jai teko bėgti dėl to, kad nesutiko tapti slaptosios tarnybos "Securitate" informatore ir visada buvo linkusi kritikuoti diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimą.

Indėlis į gydymą

Užtat tarp pirmiausia, dar praėjusį pirmadienį, paskelbtų Nobelio medicinos premijų laureatų - visi trys amerikiečiai. Tiesa, iš jų tik molekulinės biologijos ir genetikos profesorė Carol Greider, dėstanti Baltimorės Johno Hopkinso medicinos mokykloje, gimusi Jungtinėse Valstijose. Elizabeth Blackburn - išeivė iš Australijos. Šiuo metu ji profesoriauja San Franciske esančiame Kalifornijos universitete, dėsto biologiją ir fiziologiją. O Masačusetso bendrojoje ligoninėje dirbantis Jackas Szostakas atvyko iš Jungtinės Karalystės ir tapo JAV genetikos profesoriumi. Šie trys mokslininkai Nobelio medicinos premija įvertinti už tai, kad jų darbai padėjo suprasti vėžį ir senėjimo procesus. Visa tai leidžia taikyti naujus gydymo metodus.

Indėlis į internetą ir nauji fotoaparatai

Visi šių metų Nobelio fizikos premijų laureatai taip pat turi JAV pilietybę. Tai - Šanchajuje gimęs Charlesas K.Kao, kuris dar yra ir Jungtinės Karalystės pilietis, iš Kanados kilęs Willard'as S.Boyle'as ir kartu su juo dirbęs tikras amerikietis George'as E.Smithas.

C.K.Kao sugebėjo tapti šviesolaidžių pionieriumi, o jo darbai sukėlė šviesolaidžių technologijų, kuriomis galima perduoti šviesos signalus dideliu atstumu, perversmą. Mokslininko atradimai taip pat padeda tobulinti plačiajuostį internetą, nes tekstus, nuotraukas, muziką per sekundės dalį galima nusiųsti į kitą pasaulio kraštą.

W.S.Boyle'as ir G.E.Smithas, naudodamiesi skaitmeniniais optiniais jutikliais, išrado skaitmeninių vaizdų kūrimo technologijas. Jos sukėlė tikrą revoliuciją fotografijoje. Mokslininkų išradimą galima pritaikyti ir medicinos diagnostikos bei mikrochirurgijos srityse, nes tai leidžia pažvelgti į žmogaus organus iš vidaus.

Chemikai - medicinai

Medicinoje galima taikyti ir šių metų chemijos apdovanojimo laureatų išradimus. Už paslaptingų ir gyvybei ypač svarbių ribosomų tyrimus Nobelio premija įvertinti du amerikiečiai ir viena žydė. Visų jų darbai, padedantys suprasti gyvybės procesus, leis kurti naujus antibiotikus įvairioms ligoms gydyti.

Izraelyje dirbanti struktūrinės biologijos profesorė Ada Yonath pagerbta už ribosomų - vienų sudėtingiausių ląstelių mechanizmų - atomų lygio žemėlapių sudarymą. Svarų indėlį į tą "žemėlapį" įdėjo ir amerikiečiai Venkatramanasi Ramakrishnanas ir Thomas Steitzas. V.Ramakrishnanas yra kilęs iš Indijos, kurį laiką dirbo Jungtinėse Valstijose, o šiuo metu vadovauja Kembridžo Molekulinės biologijos laboratorijos mokslininkų grupei. Grynakraujis amerikietis T.Steitzas - Jeilio universiteto molekulinės biofizikos profesorius, dar randantis laiko dirbti ir Niuheivene esančiame Howardo Hugheso medicinos institute.

Šie laureatai savo darbais pademonstravo, kaip antibiotikai jungiasi su ribosomomis. Jie visi dirbdami naudojosi rentgeno kristalografijos metodu, kuris padeda tiksliai nustatyti kiekvieno iš kelių šimtų tūkstančių ribosomas sudarančių atomų išsidėstymą.

Kontroversiškiausia taikos premija

Daugiausia diskusijų ir didžiausią nuostabą šiemet sukėlė Nobelio taikos premija, nes ja įvertintas dar beveik nieko pasaulinėje scenoje nenuveikęs JAV prezidentas Barackas Obama. Jis ir pats sako, kad jaučiasi nenusipelnęs tokio garbingo apdovanojimo, todėl visą premiją žada paaukoti labdarai.

Tačiau pirmas afroamerikietis JAV prezidento poste, matyt, taip užbūrė Norvegijos Nobelio komiteto narius, kad šie nutarė pagerbti B.Obamą už raginimus mažinti pasaulines branduolinių ginklų atsargas, siekti pasaulyje taikos ir įvertinti jo "nepaprastas pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją bei bendradarbiavimą tarp žmonių".

Kas skiria premijas

Nobelio ekonomikos premija buvo paskutinė šiemet paskirta premija, kurią švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas. Apdovanojimą už mediciną teikia Karolio institutas, o kitas už mokslo laimėjimus skiriamas premijas - Karališkoji Švedijos mokslų akademija. Nobelio ekonomikos premiją skiria Švedijos centrinis bankas "Riksbank".

Oficiali Nobelio premijų teikimo ceremonija vyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai minimos jų steigėjo A.Nobelio mirties metinės. Tuomet kiekvienam laureatui bus įteiktas auksinis medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. litų) premija. Jos nereikės dalytis su kitais tik H.Mueller ir B.Obamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"