TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kroatai referendume pritarė stojimui į ES

2012 01 23 9:35

Kroatai sekmadienio referendume be didesnio entuziazmo pritarė šalies stojimui į Europos Sąjungą (ES) - "taip" pasakė daugiau kaip 66 proc. balsuoti atėjusių žmonių, tačiau rinkėjų aktyvumas buvo mažas.

Vis dėlto premjeras Zoranas Milanovičius sveikino referendumo rezultatus, kurie sudarė sąlygas Kroatijai jau kitais metais įstoti į Bendriją, šiuo metu vienijančią 27 valstybes.

"Kroatija nusprendė, kad bus Europos Sąjungos narė, - sakė premjeras. - Tai istorinis sprendimas, ... galbūt - persilaužimas mūsų istorijoje".

Vėlai sekmadienį paskelbti preliminarūs rezultatai buvo gauti suskaičiavus balsus beveik 99-iuose proc. rinkimų apylinkių.

Referendume reikėjo tik paprastos balsų daugumos; balsavimas galioja nepriklausomai nuo rinkėjų aktyvumo.

Tačiau viena euroskeptiška grupė pareiškė, kad referendumo rezultatai negalioja kaip tik dėl to, kad rinkėjų aktyvumas, kaip paskelbė rinkimų komisija, buvo 43,58 procento.

Šis skaičius yra reikšmingai mažesnis nei 54,32 proc. aktyvumas per gruodį įvykusius visuotinius rinkimus. Sumažėjusį rinkėjų aktyvumą Z.Milanovičius aiškina bendru nusivylimu politikais ir šalies ekonominėmis bėdomis.

"Akivaizdu, kad žmonės nusivylę", - sakė Z.Milanovičius, kuris premjero poste pradėjo dirbti vos prieš mėnesį.

"Tai žinia dėl situacijos šalyje, žinia mano vyriausybei", - sakė premjeras, kurio centro kairiųjų koalicija, vadovaujama jo socialdemokratų (SDP), nušalino skandalų persekiojamą konservatorių HDZ.

Tačiau prezidentui Ivo Josipovičiui "svarbiausia tai, kad buvo pasakytas didelis europietiškas "taip".

Vis dėlto valdžia turėtų atsižvelgti ir į nuogąstavimus bei dilemas tų, kurie pasakė "ne", pridūrė jis.

Visos pagrindinės Kroatijos partijos pritaria šalies narystei ES - tai jos laiko gyvybiškai svarbiu veiksniu taikai ir ekonominiam atsigavimui šalyje įtvirtinti.

Kroatija, buvusi Jugoslavijos respublika, nepriklausoma tapo 1995-aisiais po ketverius metus trukusio karo su maištavusiais serbais.

Bendrame pareiškime iš Briuselio ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sveikino referendumo rezultatus ir sakė, kad "Kroatijos piliečiai suteikė savo pritarimą Europos integracijai".

"Kroatijos vyriausybė dabar gali užbaigti likusį pasirengimą narystei, ... kad Kroatija 2013 metų liepos 1-ąją galėtų tapti 28-ąja Sąjungos nare", - pridūrė abu lyderiai.

Serbijos, kurios santykiai su Kroatija palaipsniui gerėjo, prezidentas Borisas Tadičius vienas pirmųjų atsiuntė savo sveikinimus.

Serbija taip pat siekia narystės ES ir laukia Briuselio atsakymo į savo paraišką suteikti oficialios kandidatės statusą.

Pastaruosius trejus metus Kroatija, kurios ekonomika smarkiai remiasi Adrijos pajūrio turizmu, daugiausia buvo ištikta recesijos.

Centrinis bankas prognozuoja, kad šiais metais ekonomika susitrauks 0,2 procento. Nedarbas šalyje yra beveik 18 procentų.

Be savo ekonominių problemų šalis turi spręsti ir virtinę aukščiausius pareigūnus įtraukusių korupcijos skandalų. Nors dauguma jų yra susiję su partija HDZ, daugelis stebėtojų mano, kad žmonės yra bendrai nusivylę visais politikais.

Po to, kai buvo paskelbti rezultatai, euroskeptikų stovyklos atstovas pagrasino teisiniais veiksmais ir pareiškė, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo referendumas yra negaliojantis.

"Tai Kroatijos laisvės (ir) nepriklausomybės pralaimėjimas ... Žengiame į asociaciją, kuri (jau) byra", - nacionalinei televizijai sakė Željko Sačičius iš "Kroatijos tarybos" - narystės ES priešininkus vienijančios grupės.

Tačiau teisės specialistai sako, kad bandymai užginčyti referendumo galiojimą neturėtų būti sėkmingi, nes 2010 metų birželį įstatymas buvo pakeistas taip, kad nebeliktų reikalavimo dėl minimalaus rinkėjų aktyvumo.

Stojimo į ES priešininkai taip pat reiškė nuogąstavimus dėl 4,2 mln. gyventojų turinčios valstybės suvereniteto ir nacionalinio identiteto praradimo.

10-ajame dešimtmetyje, kai kitos pokomunistinės valstybės centrinėje ir Rytų Europoje stiprino savo demokratijas ir judėjo integracijos į ES link, Kroatijos aspiracijas dėl Bendrijos stabdė 1991-1995 metų karas ir jo palikimas.

Tik 2000-aisiais išrinkus proeuropietiškus lyderius Kroatija virto tikra parlamentine demokratija, galinčia siekti kandidatės į ES statuso.

Tačiau ilgos ir dažnai sunkios derybos dėl stojimo, kurios prasidėjo 2005 metais, prislopino entuziazmą dėl ES.

Sutartį dėl Kroatijos stojimo į ES dar turi ratifikuoti visos 27 bloko narės.

Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija jau yra ES narė, tačiau įstoti į Bendriją taip pat siekia Serbija, Juodkalnija, Makedonija ir Bosnija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"