TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kroatai referendume sprendžia dėl stojimo į ES (papildyta)

2012 01 22 11:46

Kroatai sekmadienį balsuoja referendume dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), kurį politiniai lyderiai laiko nepaprastai svarbiu šalies ateičiai po 20-ies nepriklausomybės metų.

Apklausos rodo, kad maždaug 60 proc. kroatų pritaria stojimui į ES, tad ši buvusi Jugoslavijos respublika į Bendriją galėtų įstoti jau 2013 metais.

Rinkimų apylinkės visoje šalyje buvo atidarytos 6 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos po 12 valandų - 18 val. Grinvičo laiku. Pirmuosius dalinius rezultatus rinkimų komisija turi paskelbti 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.

Kroatijos lyderiai sako, kad stojimas į ES buvo strateginis Zagrebo tikslas nuo pat nepriklausomybės paskelbimo ir 1991-1995 metų karo su maištavusiais serbais.

Be to, lyderių teigimu, narystė ES įtvirtintų Kroatijos atsiskyrimą nuo neramaus Balkanų regiono.

Narystės ES svarba yra vienas nedaugelio klausimų, dėl kurių sutaria visos didžiosios politinės partijos.

Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija jau yra ES narė, tačiau įstoti į Bendriją taip pat siekia Serbija, Juodkalnija, Makedonija ir Bosnija.

"Balsuosiu už ES, nes tikiu, kad tai gerai Kroatijai, tai suteikia galimybę ... Kroatijos žmonėms tinkamai plėtotis", - balsavimo išvakarėse per nacionalinę televiziją sakė premjeras Zoranas Milanovičius.

Prezidentas Ivo Josipovičius būsimą referendumo rezultatą pavadino "vienu svarbiausių sprendimų per visą Kroatijos istoriją".

Kad būtų pritarta narystei ES, referendume reikia paprastos balsų daugumos, nesvarbu, koks bus rinkėjų aktyvumas.

10-ajame dešimtmetyje, kai kitos pokomunistinės valstybės centrinėje ir Rytų Europoje stiprino savo demokratijas ir judėjo integracijos į ES link, Kroatijos aspiracijas dėl Bendrijos stabdė 1991-1995 metų karas ir jo palikimas.

Tik 2000-aisiais išrinkus proeuropietiškus lyderius Kroatija virto tikra parlamentine demokratija, galinčia siekti kandidatės į ES statuso.

Tačiau ilgos ir dažnai sunkios derybos dėl stojimo, kurios prasidėjo 2005 metais, prislopino entuziazmą dėl ES.

Daugelis Briuselio nustatytų kriterijų, pirmiausia - visapusiškas bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolu, buvo laikomi tam tikra šantažo forma ir dalykais, prieštaraujančiais nacionaliniams interesams.

Šeštadienį vakare buvęs generolas Ante Gotovina (Antė Gotovina), kurio slapstymasis nuo JT tribunolo trukdė Kroatijos narystės ES siekiui, netikėtai paragino piliečius balsuoti "taip".

A.Gotovina, kurį daugelis kroatų vis dar laiko nacionaliniu didvyriu, sėdi Hagoje įsikūrusio tribunolo kalėjime - pernai jis buvo nuteistas kalėti 24 metus. Jam skirtas nuosprendis Kroatijoje sukėlė antieuropietiškų nuotaikų bangą.

Dabartinė Bendrijos ekonominė krizė dar labiau sumažino paramą narystei, tad daugeliui kroatų sekmadienio balsavimas bus tiesiog pragmatiškas dalykas.

"Balsuosiu "taip", nes tai mažesnioji iš dviejų blogybių. Neturiu iliuzijų, bet mes esame per maži, kad liktume išorėje", - sakė 22 metų studentė Anita Markovič.

Gruodžio mėnesį Kroatija pasirašė sutartį dėl stojimo į ES, pagal kurią bloko nare turi tapti kitais metais.

Kroatų politikai ne kartą perspėjo, kad narystė ES automatiškai neišspręs visų ekonominių bėdų, bet pabrėžė, kad ji suteiks šaliai naujų galimybių.

Pastaruosius trejus metus Kroatija, kurios ekonomika smarkiai remiasi Adrijos pajūrio turizmu, daugiausia buvo ištikta recesijos.

Nacionalinis bankas prognozuoja, kad augimas 2011 metais buvo vos 0,4 proc. ir kad šiais metais ekonomika susitrauks 0,2 procento. Nedarbas šalyje yra beveik 18 procentų.

Visi pagrindiniai politiniai lyderiai tvirtina, kad "ne" būtų neatsakingas sprendimas ir kad jis išprovokuotų šalies skolinimosi reitingų sumažinimą.

ES oponentai daugiausia nerimauja dėl įsivaizduojamo suverenumo ir nacionalinio identiteto praradimo, be to, daug Kroatijos gyventojų, kurių iš viso yra 4,2 mln., baiminasi ekonominio poveikio savo kasdieniam gyvenimui.

Tačiau į du mitingus prieš ES, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo surengti sostinėje Zagrebe, susirinko tik po kelis šimtus žmonių, daugiausia – pagyvenusių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"