TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kroatai renka parlamentą

2015 11 08 9:56
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kroatai sekmadienį pradėjo balsuoti visuotiniuose rinkimuose, per kuriuos konservatoriai siekia grįžti į valdžią, šiai Europos Sąjungos (ES) narei susiduriant su migrantų banga ir lėtai kylant po šešerių recesijos metų.

Visuomenės apklausos rodo, kad per šiuos parlamento rinkimus, pirmuosius po Kroatijos įstojimo į ES 2013 metais, atkakliai varžysis valdantysis centro kairės aljansas „Kroatija auga“, kuriam vadovauja premjero Zorano Milanovičiaus socialdemokratai (SDP), ir konservatyvi Patriotų koalicija, vadovaujama partijos HDZ.

Prognozuojama, kad nė viena stovykla negaus aiškios daugumos 151 vietos parlamente, todėl tikėtina, kad vyriausybės sudėtis bus nuspręsta po rinkimų per derybas su mažesnėmis partijomis.

Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 12 valandų. Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turi 3,8 mln. kroatų.

Nuo 2011-ųjų Kroatiją – vieną silpniausių ES ekonomikų – valdanti koalicija buvo kaltinama tuo, kad nesugebėjo reformuoti neefektyvaus viešojo sektoriaus ar pagerinti verslo klimato.

Kai kurių apžvalgininkų nuomone, daugiau negu 300 tūkst. migrantų, traukiančių į Europos šiaurines valstybes, antplūdis suteikė Z.Milanovičiui parankią galimybę nukreipti dėmesį nuo nuviliančių jo kadencijos rezultatų, nes premjeras nesugebėjo įvykdyti reformų, kurių daugelis tikėjosi.

„Vyriausybei pasisekė, kad prieš rinkimus iškilo politinis klausimas, kuris visa kita – konkrečiai, ekonomikos problemų sprendimą – nustūmė į antrąjį planą“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos konsultantas Davoras Gjenero.

Premjeras atrodė atsargiai balansuojantis tarp užuojautos pabėgėliams ir nacionalinių interesų gynimo: iš pradžių jis griežtai kalbėjosi su kaimyne ir buvusia priešininke Serbija, bet neseniai pritarė retam susitarimui pervežti migrantus traukiniais per abiejų šalių bendrą sieną.

„Milanovičius, kuris ... prieš šešis mėnesius atrodė politiškai miręs, dabar atrodo politiškai dar šiek tiek gyvas“, – pastebėjo D.Gjenero.

Palankios kortos

Buvusio žvalgybos vadovo Tomislavo Karamarko vadovaujama opozicija, surengusi nacionalistinio atspalvio kampaniją, taip pat stengėsi išnaudoti šią krizę, iš pradžių reikalaudama griežtesnės sienų kontrolės, o vėliau kritikuodama vyriausybės elgesį su migrantais.

Kroatijoje daugelis simpatizuoja pabėgėliams, prisimindami šalies patirtas negandas per Balkanų karą praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, todėl dešinysis blokas atrodė dvejojantis, kokia pozicija leistų pritraukti daugiau balsų.

„Buvo išties įdomu, kaip jie mėgina pelnyti naudos iš šios krizės, bet iš tikrųjų nežino, kas sulauktų atgarsio visuomenėje“, – sakė Kembridžo universitete dirbantis Pietryčių Europos ekspertas Josipas Glaurdičius.

Trečiadienį per vieną SDP rinkimų kampanijos renginį Zagrebe minia mojavo Kroatijos vėliavomis ir raudonais – šios partijos spalvos – skarelėmis, o praeiviai gyrė vyriausybės poziciją per migrantų krizę, bet tikino, kad to nepakaks, kad pakeistų balsavimo rezultatus.

57 metų bedarbė, vardu Vesna, sakė, kad vyriausybė pademonstravo „žmoniškumą“ pabėgėlių atžvilgiu, bet kritikavo ryžto ir drąsos stygių kitose srityse.

31 metų virėja Jelena, laikanti dvejų metų dukrelę Miją, sakė, labiausiai nerimaujanti dėl savo vaikų ateities.

„Svarbu pagausinti darbo vietų, kad jauni žmonės nebėgtų iš Kroatijos“, – ji sakė AFP, turėdama galvoje tūkstančius kasmet į užsienį išvykstančių ieškotis darbo.

Didelė valstybės skola

Kroatijos ekonomikos rūpesčiai gali būti nepastebimi atvykėliui, pirmąkart Zagrebe pasivaikščiojusiam po elegantiškas Habsburgų stiliaus gatves, kuriose apstu madingų kavinių.

Tačiau problemos yra itin aštrios: Kroatijos ekonomikos padėtis yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje – valstybės įsiskolinimas sudaro beveik 90 proc. bendrojo vidaus produkto, nedarbas rugsėjį buvo 16,2 procentų. Jaunimo grupėje darbo neturi 43,1 proc. žmonių.

Nors prognozuojama, kad šiais metais vėl prasidės ekonomikos augimo fazė, BVP tikriausiai padidės tik mažiau negu 1 proc., be to analitikai sako, kad per šią rinkimų kampaniją labai stinga tvirtų pažadų imtis reformų.

Tuo tarpu partijos svaidėsi kaltinimais: kairieji kritikavo HDZ dėl korupcijos po virtinės bylų, į kurias taip pat buvo įtrauktas buvęs lyderis Ivo Sanaderas, o dešinieji atsikirsdavo pareiškimais apie SDP „nepatriotinę“ praeitį, susijusią su šios partijos komunistinėmis šaknimis buvusioje Jugoslavijoje.

„Šalyje vyksta grumtynės tarp „tų, kurie nemyli Kroatijos“ ir „tų, kurie apiplėšė Kroatiją“, – sakė Berto Šalajas, Zagrebo universiteto politologijos profesorius.

Mažesnės politinės grupės gali tapti lemiamomis žaidėjomis, ir jeigu nė vienai stovyklai nepavyks iškart užsitikrinti daugumos, derybos dėl koalicijos gali tęstis kelias savaites.

Kai vyriausybė bus pagaliau suformuota, esama maždaug 50 proc. tikimybės, kad jai teks skelbti nemokumą per ateinančius dvejus metus, perspėjo J.Glaurdičius.

„Kad ir kas laimės, jų laukia iš tiesų sunkūs laikai“, – perspėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"