TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kroatija referendume atmetė gėjų santuokas

2013 12 02 7:58
AFP/Scanpix nuotrauka

Aiški dauguma katalikiškos Kroatijos rinkėjų sekmadienio referendume, kurio siekė Bažnyčios remiama grupė ir kuriam griežtai nepritarė kairieji aktyvistai, balsavo už tai, kad būtų uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos, rodo beveik galutiniai oficialūs rezultatai.

Iš viso 65,76 proc. rinkėjų balsavo už konstitucijos pataisą, kuria santuoka apibrėžiama kaip „moters ir vyro sąjunga“, rodo beveik 99 proc. rinkimų apylinkių rezultatai, kuriuos paskelbė rinkimų komisija.

Dabartinėje Kroatijos konstitucijoje santuoka neapibrėžiama.

Prieš balsavimą Kroatijoje virė aistros – Katalikų Bažnyčios remiama „Taip“ stovykla kalbėjo apie tradicinių šeimos vertybių apsaugą, o oponentai kaltino ją gėjų diskriminacija. Tačiau likus trims valandoms iki balsavimo pabaigos rinkėjų aktyvumas buvo palyginti mažas – 26,75 proc., nurodė rinkimų komisija.

Pagal Kroatijos įstatymus, tam, kad referendumas galiotų, daugumos rinkėjų dalyvavimas nėra būtinas.

Centro kairiųjų vyriausybė, teisių gynimo aktyvistai ir garsios viešos figūros ragino žmones balsuoti „ne“. Tačiau neseniai pristatytas vyriausybės įstatymo projektas, pagal kurį gėjų poros galėtų užsiregistruoti kaip „gyvenimo partneriai“, daugeliui šalies konservatorių sukėlė nuogąstavimų, kad gėjams bus leidžiama tuoktis.

Gegužę konservatyvi grupė “Šeimos vardu“, kurią remia Bažnyčia, surinko beveik 700 tūkst. parašų už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl santuokos apibrėžimo.

„Mes parodėme, kad žinome, - kaip Dovydas, kovojantis su Galijotu, - kaip nukreipti savo mažus, laidyne svaidomus akmenukus ta pačia kryptimi“, - sekmadienį vakare džiūgaujantiems šalininkams kampanijos būstinėje sakė iniciatyvos lyderė Željka Markič. „Šį kartą – už santuokos apsaugą, kitą kartą – už kokį nors kitą tokios pačios svarbos klausimą“, - pridūrė ji, bet šios savo minties nepatikslino.

Referendumo priešininkai vadino jį diskriminaciniu ir perspėjo, kad jis gali sudaryti sąlygas kitoms konservatyvioms iniciatyvoms prieš mažumas ar tokiais klausimais kaip abortai.

Premjeras Zoranas Milanovičius referendumą vadino „liūdnu ir beprasmiu“, ir išreiškė viltį, kad tai paskutinis balsavimas tokiais klausimais.

Analitikai sako, kad šios liepą į Europos Sąjungą (ES) įstojusios šalies ekonominės problemos – ilga recesija, daugelį palikusi be darbo ir beviltiškoje padėtyje, - paskatino visokiausias radikalizmo formas.

„Šiandien darbotvarkėje yra homoseksualai, o rytoj bus tie, kurie turi dviračius, tada – žmonės, laikantys šunis, žydai – mes žinome, kaip tai vyksta“, - perspėjo septintą dešimtį metų einantis Ilija Desnica, kuris sakė balsavęs „ne“. „Tai fašizmo įėjimas pro galines duris“, - pridūrė jis.

Tačiau įtakinga Katalikų Bažnyčia ragino tikinčiuosius balsuoti „taip“. Kroatijoje beveik 90 proc. iš 4,4 mln. gyventojų yra katalikai. „Santuoka yra tik sąjunga, suteikianti galimybę duoti gyvenimą“, - sakė Kroatijos kardinolas Josipas Bozaničius laiške, kuris buvo perskaitytas bažnyčiose. „Tai esminis skirtumas tarp santuokos ... ir kitų sąjungų“, - sakoma laiške.

Aiškindamas savo sprendimą balsuoti „taip“, rinkėjas Krunoslavas Knezevičius sakė: „Esu trijų vaikų tėvas ir tai viską paaiškina“. „Santuoka yra moters ir vyro sąjunga, skirta tam, kad joje gimtų vaikai. Nesu tikras, kad tos pačios lyties asmenų poros gali susilaukti vaikų natūraliu būdu“, - ironiškai pridūrė jis.

Vis dėlto gėjai šioje buvusioje Jugoslavijos respublikoje pamažu, bet nuolat gerina savo padėtį nuo pirmojo gėjų parado Zagrebe 2002 metais, kai dešimtis dalyvių sumušė ekstremistai, o teisinė bazė ir bendras požiūris į homoseksualumą tapo tolerantiškesni visoje šalyje, kuri liepos mėnesį tapo 28-ąja Europos Sąjungos (ES) nare.

Nuolat rengiami gėjų paradai, nors vis dar sustiprinto saugumo sąlygomis, išsiplėtojo agitacija už gėjų teises, žiniasklaida daugiau kalba šiuo klausimu, o patys gėjai dažniau nei praeityje prisipažįsta dėl savo seksualinės orientacijos.

„Zagreb Pride“ tyrimas parodė, kad 37 proc. gėjų neslepia savo orientacijos. Tačiau 74 proc., kaip parodė ta pati apklausa, patyrė kokį nors smurtą dėl savo seksualinės orientacijos, 17 proc. jų buvo fiziškai užpulti, o jų užpuolikai atsipirko minimaliomis baudomis.

Nors viena ES apklausa rodo, kad 66 proc. LGBT žmonių visoje Bendrijoje vengia viešumoje laikytis už rankų, toks gestas yra dar mažiau tikėtinas - jeigu ne tabu – Kroatijoje.

Neseniai atliktas „International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association“ Europos skyriaus tyrimas parodė, kad Kroatija yra 13-ta tarp 49 Europos valstybių pagal pagarbą gėjų teisėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"