TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kroatijos kelias į Europos Sąjungą

2013 05 07 5:37
Kroatiją reformavęs I.Sanaderas dėl korupcijos atsidūrė už grotų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kroatijos užsienio reikalų ministrė Vesna Pusič sako, kad Kroatijos kelias Europos Sąjungos (ES) link truko 12 metų ir 4 mėnesius. Šių metų liepos 1-ąją ši Vakarų Balkanų valstybė taps 28-ąja Bendrijos nare.

"Kroatija smarkiai pasikeitė. Šiandien ji visiškai kitokia nei stojimo į ES pradžioje, - tvirtino V.Pusič. - Sukūrėme stabilias institucijas, pasiekėme ilgalaikę taiką ir greitai tapsime visaverte Europos dalimi."

Kroatijos transformacija

Dabartinė padėtis Kroatijoje daug geresnė, nei buvo XX amžiaus paskutinį dešimtmetį. Tada šalį niokojo kariniai konfliktai su gretimomis valstybėmis, draskė ir vidaus problemos. "Kroatija patyrė milžinišką transformaciją nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, - kalbėjo Europos stabilumo iniciatyvos vadovas Gerladas Knausas. - Dabartinės jos problemos niekuo nesiskiria nuo daugumą Vidurio Europos valstybių kamuojančių bėdų. Prieš 15-20 metų Kroatijoje buvo kur kas blogiau."

XX amžiaus dešimtąjį dešimtmetį Kroatiją valdė nacionalistinių pažiūrų prezidentas Franjo Tudjmanas. Jis atvedė šalį į nepriklausomybę, tačiau svajojo apie gerokai didesnę Kroatiją - tokią, kuri apimtų ir kroatų gyvenamas teritorijas Bosnijoje ir Hercegovinoje. F.Tudjmanas buvo autoritarinis lyderis, todėl iki pat jo mirties 1999 metais kraštas jautė tarptautinę izoliaciją. "F.Tudjmano valdymo laikotarpiu klestėjo milžiniška korupcija. Valstybės santykiai su kaimynais nebuvo patys geriausi. Tuo laikotarpiu niekas net negalvojo apie Kroatijos integraciją į ES", - priminė G.Knausas.

Tačiau praėjus keleriems metams padėtis dramatiškai pasikeitė. 2003-iaisiais šalies premjeru tapo naujasis F.Tudjmano partijos Kroatijos demokratų sąjungos lyderis Ivo Sanaderas. Jis ėmėsi ryžtingų reformų, kurios smarkiai pakeitė Kroatijos vidaus ir užsienio politiką. I.Sanadero premjeravimo metais Kroatija įstojo į NATO ir sparčiais žingsniais artėjo ES link. Šalis atsisakė perdėto nacionalizmo ir nutraukė paramą Bosnijos kroatų organizacijai. Be to, ji pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Jugoslavijos karo nusikaltimų tribunolu Hagoje. Tai pagerino valstybės santykius su kaimynėmis ir ES narėmis.

Naujasis "nacionalizmas"

Ryžtingos I.Sanadero reformos įklampino patį ministrą pirmininką - dėl korupcijos jam teko stoti prieš teismą. 2010 metais premjeras buvo suimtas, o vėliau, teismui įrodžius jo kaltę, atsidūrė už grotų. Tačiau Kroatijos integracijos į ES traukinys nesustojo.

Bendrijai reikalaujant kova su korupcija tapo pagrindiniu šalies vidaus politikos varomuoju mechanizmu. "Kovos su korupcija kampanijos virto naujuoju Kroatijos nacionalizmu", - sakė žurnalistė Inesa Sabalič. Ji pabrėžė, kad atsisakius tradicinio nacionalizmo pagerėjo Kroatijos ekonominiai santykiai su kaimynais. "Šio tūkstantmečio pradžioje Kroatija vis dar buvo pokarinė valstybė. Naujasis užsienio politikos kursas ją radikaliai transformavo. Per pastarąjį dešimtmetį šalis labai pagerino santykius su kaimynėmis, kurios kadaise priklausė Jugoslavijai. Bosnija ir Hercegovina tapo antra pagal dydį Kroatijos eksporto rinka po Italijos. Daugelis Kroatijos bendrovių investavo ir Serbijoje", - vardijo I.Sabalič.

Žurnalistė apgailestavo, kad atsigaunančiai Kroatijos ekonomikai koją pakišo pasaulio finansų krizė. "Ji sujaukė visus planus. Šalies ekonomiką, kuri augo itin sparčiai, jau kelerius metus yra apėmusi recesija. Tikimės, kad krizė greitai baigsis", - vylėsi I.Sabalič.

Ekonominiai iššūkiai

Darbo vietų kūrimas ir ekonominių sąlygų gerinimas bus didžiausi Kroatijos iššūkiai ES. Valstybės ekonomiką jau penktus metus kamuoja recesija, o nedarbas krizės laikotarpiu padidėjo nuo 13,4 proc. 2008 metais iki 20,4 proc. 2012-aisiais. "ES netaps panacėja nuo visų problemų. Artimiausiu metu pagerėjimo tikriausiai nesulauksime", - svarstė Zagrebo gyventojas Marko Bobičius.

Tačiau Kroatijai nemažai pajamų gali duoti turizmo sektorius. Šalis garsėja nuostabia Adrijos jūros pakrante ir senoviniais Splito bei Dubrovniko miestais. Turistų antplūdis Kroatijoje prasidėjo, kai Šiaurės Afrikos valstybėse kilo Arabų pavasario demonstracijos ir protestai. "Kroatijoje yra puikios sąlygos plėtoti turizmą. Šalis turi gražią pakrantę, senovinių miestų ir daugybę nacionalinių parkų. Tikimės, kad jai tapus ES nare turistų tik padaugės", - kalbėjo Kroatijos turizmo departamento atstovė Marta Lukšič.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"