TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymą slegia nacionalizacija

2014 12 04 6:00
Kad Krymo integracija į Rusiją būtų lengvesnė, nacionalizavimo įstatymas galios dar bent metus. seansrussiablog.org nuotrauka

Spalio mėnesį keliolika ginkluotų vyrų užėmė Jaltos kino studiją. Tai vienas iš daugelio naujosios valdžios nusavintų objektų Kryme. Pusiasalio vadovai tokius veiksmus vadina „nacionalizacija“ ir tvirtina, kad jie būtini siekiant kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl daugiau kaip du dešimtmečius trukusio Ukrainos politikų ir oligarchų grobstymo.

Daugumai Krymo gyventojų euforija dėl sąjungos su Rusija, ko gero, baigėsi, kai jų nuosavybei iškilo pavojus. Maisto produktų kainos pakilo, turistų srautai sumažėjo, lauktos investicijos iš Rusijos kol kas taip pat neskuba. Naujienų agentūros AP kalbintas verslininkas, vienas iš kelių tūkstančių krymiečių, palikusių pusiasalį po aneksijos, lygina dabartinį Krymą su kariuomenės į nelaisvę paimtu miestu, kuriame plėšikauja kareiviai. Jo nuomone, tai, kas vyksta Kryme, yra tikras banditizmas.

Ukrainos teisingumo ministerija, remdamasi preliminariais skaičiavimais, nurodė, kad Kryme buvo konfiskuotas maždaug 4 tūkst. įmonių, organizacijų ir agentūrų – nuo laivų statyklų iki ligoninių – turtas. Vieną dalį nuosavybės pasisavino Rusijos Federacijai pavaldi Krymo regioninė vyriausybė, kitą - paprasčiausiai konfiskavo ginkluoti vyrai, pateikę oficialius valdžios įsakus. Pastatai, ūkiai ir kitas nekilnojamasis turtas kartais atimamas be jokių pateisinamų priežasčių. Nacionalizuojant jį vyriausybei talkina vadinamosios savigynos pajėgos. Lapkričio 26 dieną tos pajėgos tapo nuolatiniu policijos pagalbiniu vienetu. Jis atskaitingas Rusijos remiamam Krymo ministrui pirmininkui Sergejui Aksionovui.

S. Aksionovą vadovauti Krymui paskyrė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Po rugsėjį vykusių rinkimų, kurių Vakarai nepripažino, jį ministru pirmininku patvirtino Krymo parlamentas. S. Aksionovas aiškino, kad nacionalizavimo įstatymas, priimtas rugpjūčio 8 dieną, reikalingas siekiant atitaisyti skriaudas, kurias padarė korumpuoti Ukrainos pareigūnai valdydami pusiasalį. Tuomet privatizuota daug valstybei priklausiusio turto. S. Aksionovas AP žurnalistams tvirtino, kad per pastaruosius 10 metų didelė dalis valstybės turto buvo „pavogta“ iš vyriausybės. Dėl įvairių manipuliacijų valstybė, anot jo, negavo pinigų už įmonių privatizavimą. Vis dėlto spalį Krymo teisės aktų leidėjai priėmė įstatymą, leidžiantį vietos lyderiams išparduoti vyriausybės nuosavybę. Parlamento narė Jevgenija Dobrynja kalbėjo, kad šio įstatymo tikslas - papildyti Krymo iždą ir pritraukti į pusiasalį investuotojų.

Jaltos kino studijai priklausę pastatai, kuriuos nusavino naujoji Krymo valdžia./AP/Scanpix nuotrauka

Turto neteko magnatai ir politikai

Kaip rašo AP, naujosios tvarkos Kryme aukomis pirmiausia tapo verslo magnatai ir Kijevo valdžią remiantys politikai. Andrejus Senčenka, Ukrainos „Tėvynės“ partijos narys, patirtus nuostolius vertina keliomis dešimtimis milijonų dolerių. Be kito turto, buvo nusavintos ir jo statybinių medžiagų gamyklos akcijos, taip pat biurų kompleksas regiono sostinėje Simferopolyje. Vyras pasakoja, kad naujoji valdžia darė jam spaudimą ir ragino pakeisti vartojamą retoriką bei požiūrį į Krymo okupaciją.

Kol kas labiausiai nepasisekė ukrainiečių oligarchui ir nacionalistų rėmėjui Ihoriui Kolomoiskiui. Jis skyrė pinigų Ukrainos kariuomenei kautis su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose. S. Aksionovo vyriausybė perėmė 65 oligarchui pusiasalyje priklausančius objektus, įskaitant visus vieno didžiausių Kryme bankų „Privatbank“ skyrius.

Tiesa, kai kuriais atvejais žmonės, atsikratę senų viršininkų, buvo laimingi. Pavyzdžiui, didžiausio regione duonos gamintojo „Krymkhleb“ darbuotojai net filmavo, kaip pila miltus ant generalinio direktoriaus, kaltinamo pinigų išeikvojimu.

Laivų statykla "Zaliv“, priklausanti kitam Ukrainos magnatui, buvo areštuota rugpjūtį. Ją nusipirko Rusijoje registruota bendrovė. Laivų statyklos darbuotojai AP teigė, jog tikėjosi investicijų ir naujų laivų užsakymų antplūdžio, bet situacija kol kas nepagerėjo.

S. Aksionovas tikina neturintis akcijų nacionalizuotose įmonėse. Tačiau pusiasalyje ir už jo ribų kai kurie politikai bei verslininkai kaltina ministrą pirmininką ir jo bendrininkus mėginant susižerti kiek įmanoma daugiau turto. Rusijos opozicinės partijos „Jabloko“ lyderis Sergejus Mitrochinas tiesmukai pareiškė, kad Kryme įsitvirtino gangsterių režimas, kurį saugo Maskva. Jo žodžiais, į valdžią atėjo nusikaltėliai. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad 41 metų S. Aksionovas buvo žinomas Goblino slapyvardžiu. Jis priklausė nusikalstamai grupuotei "Salem", kuri dešimtąjį dešimtmetį vertėsi turto prievartavimu.

Konfiskuoja ir kitų nuosavybę

Turto taip pat netenka priešiškai aneksijos atžvilgiu nusiteikę kai kurių mažumų ir žiniasklaidos atstovai. 300 tūkst. Kryme gyvenančių totorių musulmonų jaučiasi ypač nesaugiai. 1944 metais Josifo Stalino nurodymu Krymo totoriai buvo masiškai tremiami į Uzbekiją ir kitas sritis. Nors 1967-aisiais kaltinimai totoriams panaikinti, jiems vis tiek neleista grįžti namo, neatkurtos ir jų nuosavybės teisės. Totoriai vėl apsigyveno Kryme tik prasidėjus "perestroikai". Naujieji Krymo lyderiai ne kartą tikino šios mažumos atstovus, kad jie nieko neturi bijoti. Tačiau Totorių kultūros centro vadovo Sityago Kazakovo patirtis byloja ką kita. "Negaliu sakyti, kad labai mėgome Ukrainą, bet tuomet bent jau veikė tam tikra teisės sistema, o ne vyravo chaosas", - neslėpė jis.

Juodosios jūros televizijos ir radijo stotis veikė 22 metus. Tačiau ji kritiškai vertino Rusijos veiksmus pusiasalyje, todėl buvo priversta baigti darbą. Pagrindas areštuoti transliuotoją - susikaupusi 76 tūkst. dolerių skola. Veikdamas pagal teismo nutartį, rugpjūčio 1 dieną į stotį atvyko antstolis. Jis konfiskavo televizijos kameras, kompiuterius ir kitą įrangą, užsandarino patalpas. Darbuotojai pasakoja, kad buvo išrauti kabeliai, išmesta tūkstančių dolerių vertės elektroninių prietaisų. Televizijos kanalo prezidentė Liudmila Žuravliova skundėsi, kad po antstolio vizito iš TV kompanijos nieko nebeliko, todėl bus labai sudėtinga viską pradėti iš pradžių.

Nuo kovo mėnesio uždaryta 11 iš 18 veikusių parapijų šventovių, kurios buvo pavaldžios Kijevo stačiatikių bažnyčiai. Krymo stačiatikių metropolitas Klimentas sakė, kad rusai, užgrobę Kryme Ukrainos pajėgų karines bazes, ėmė spausti dvasininkus savo noru apleisti maldos namus. Šiuo metu ketinama uždaryti pačią gražiausią pusiasalio šventovę – Šventųjų Vladimiro ir Olgos katedrą Simferopolyje. Ji 12 metų mokėjo tik simbolinį žemės mokestį – 1 griviną (apie 20 centų), tačiau praėjus mėnesiui, kai Krymas buvo paskelbtas Rusijos dalimi, vyriausybė pareiškė, kad mokestis bus pakeltas iki 600 tūkst. grivinų (apie 110 litų) per metus. Dvasininko manymu, taip vyriausybė siekia didinti savo pajamas.

S. Aksionovas tvirtino, kad nacionalizavimo įstatymas, siekiant palengvinti Krymo integraciją į Rusiją, galios dar bent metus. Tačiau Krymo verslininkai baiminasi, jog vietos valdžios institucijos juo gali naudotis tol, kol bus iš ko pelnytis. Kaip AP žurnalistams guodėsi įstatymu nusivylę gyventojai, kreiptis į policiją, teismus ir net svarbias Rusijos institucijas yra bergždžias reikalas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"