TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymas be Ukrainos neišgyventų

2014 06 09 6:00
Šiuo metu viena aktualiausių problemų Kryme – geriamo vandens trūkumas.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo aneksijos Maskvai dar nepavyksta užtikrinti pagrindinių 2 mln. krymiečių poreikių: visų pirma vandens ir energetinių, kuriuos anksčiau beveik visiškai patenkindavo žemyninės Ukrainos infrastruktūra.

Regiono ūkininkai ėmė sodinti vis mažiau javų nuo tada, kai Ukraina sumažino vandens srautus per naująją de facto sieną su Rusijos kontroliuojamu Krymu. Pastarąjį Kijevo žingsnį Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasmerkė kaip politinį susidorojimą.

Prisiimdama atsakomybę integruoti Krymą ir palaikyti euforiškas nuotaikas Kremliaus atžvilgiu, Maskva stipriai rizikuoja. Vien šiemet tam gali tekti išleisti iki 7 mlrd. dolerių, o Rusijos ekonomika jau dabar balansuoja ant recesijos slenksčio. Sprendžiant iš patirties su daug mažesniu Pietų Osetijos regionu Gruzijoje, kurio kontrolę Rusija įgijo po 2008 metų karo, Krymo integracija bus ir ilga, ir labai brangi.

Apribojo eksportą

Nepanašu, kad Ukraina rengtųsi staiga nutraukti išteklių – 80 proc. regione suvartojamo gėlo vandens ir iki 90 proc. elektros energijos – tiekimą Krymui.

Rusijos valdžia supranta, kad prireiks ne vienerių metų ir milijardų dolerių per 4 km pločio sąsiaurį nutiesti tiltą, kuriuo šalis būtų sujungta su ryčiausiu Krymo tašku. Kremlius siekia derybų su šeštadienį inauguruotu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kad siena kol kas liktų atvira svarbiausiems ištekliams, tačiau abejotina, ar tokie pokalbiai galėtų įvykti greitu metu.

Ukraina teigia, kad Krymo valdžios institucijos už vandenį skolingos jai 140 tūkst. dolerių, tačiau neįsivaizduoja, kaip galėtų juos atgauti.

Ukrainos vyriausybė sako, kad šalies valdžia vis dar tiekia vandenį pusiasaliui, bet tikslių skaičių, kokiais kiekiais, nepateikia. Tuo tarpu pareigūnai Kryme teigia gręžiantys dešimtis šulinių ir gyventojams skirstantys gėlą vandenį iš rezervuarų.

Nors maisto pristatymas iš Ukrainos keliais ir geležinkeliais žymiai nesumažėjo, Krymo pareigūnai nustatė apribojimus eksportuoti cukrų, miltus, mėsos ir kai kuriuos kitus produktus į žemyninę Ukrainos dalį, kad būtų išvengta šių produktų nepritekliaus. Krymo žemė gana derlinga, čia auga pakankamai daržovių ir grūdų, kad būtų galima užtikrinti gyventojų poreikius. Tačiau pusiasalis importuoja didelius kiekius cukraus, mėsos ir pieno produktų. Maskvos pareigūnai planuoja, kad, jeigu Ukraina sustabdytų šių produktų importą į regioną, Krymą jie galėtų pasiekti jūra iš Rusijos pietų Krasnodaro miesto.

Rusijos energetikos ministerija planuoja skirti apie 2 mlrd. dolerių atnaujinti Krymo elektrines ir susieti pusiasalį su Rusijos elektros tinklu. Ukraina šiuo metu tiekia pusiasaliui nuo 60 iki 90 proc. energijos.

Krymas yra ganėtinai savarankiškas gamtinių dujų atžvilgiu. O jo aneksija atvėrė Rusijai prieigą prie 2,3 trilijonų kubinių metrų gamtinių dujų. Tokio kiekio pakaktų patenkinti visos Europos dujų paklausą maždaug 5 metus.

Sunkiai įgyvendinami pažadai

Nors Ukraina galėtų nutraukti paslaugų tiekimą pusiasalyje, kad netiesiogiai nubaustų Maskvą, toks žingsnis būtų labai rizikingas. Ji pati yra labai priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų ir šiuo metu dalyvauja derybose tarpininkaujant Europos Sąjungai dėl mažesnės jų kainos.

Maskva naštos remti Krymą, kurio 5 mlrd. dolerių ekonomika sudaro mažiau nei 1 proc. Rusijos bendro vidaus produkto, negalėjo sau užsiversti blogesniu laiku. Rusijos ekonomika susitraukė 0,5 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį, investicijos smuko, o per krizę Ukrainoje kapitalo nutekėjimas išaugo iki 63 mlrd. dolerių.

JAV ir Europos Sąjungos taikytos sankcijos pasirodė esančios mažiau skausmingos, nei tikėtasi. Tačiau manoma, kad šiemet į Rusijos biudžetą tikrai bus surinkta mažiau lėšų nei planuota. Analitikai įspėja, kad politinė valia vystyti Kryme didelio masto investicijas gali nuslopti, jeigu Rusijos ekonominis augimas sulėtės dar labiau.

Nepaisant panašių dosnių pažadų Pietų Osetijos regionui, jis dar ir dabar – praėjus 6 metams nuo karo – yra beveik visiškai priklausomas nuo Maskvos skiriamų lėšų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"