TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymas: rojuje panašiau į pragarą

2014 08 09 6:00
Krymo perlu vadinamas "Kregždutės lizdas" prie Jaltos. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šiais metais Kryme viskas kitaip. Nuo to laiko, kai ten staiga pasirodė ginkluoti žalieji žmogeliukai, suplevėsavo kitos vėliavos, atsirado kiti pasai ir įsigaliojo Vakarų sankcijos, svarbiausią Juodosios jūros pusiasalio pramonės šaką - turizmą - ištiko katastrofa.

Dabar prieplaukose nereikia stumdytis eilėse ir pirmiems pulti į laivą - visos sėdimos vietos viduje laisvos. Jokio vargo ir paplūdimyje, nors anksčiau sezono įkarštyje ten nebuvo kur kojos pastatyti.

Mokytoja Nataša iš Sankt Peterburgo dažnai ilsėdavosi Kryme, bet šiemet ypač norėjo čia atvykti. "Kryme teka rusiškas kraujas, ir taip buvo šimtmečiais, - sako ji. - Ši vieta susijusi su mūsų vaikystės ir jaunystės prisiminimais. Čia daugelis mūsų pirmą kartą įsimylėjome. Tad Krymo susigrąžinimas susijęs ne tiek su teritorija, o su kažkuo, kas labai brangu mūsų širdžiai."

Uždaryti keliai

Po Krymo aneksijos dėl Vakarų sankcijų į Jaltos ir Sevastopolio uostus nebeužsuka kruiziniai laivai. Ilsėtis į Krymą nebevyksta ukrainiečiai, kurie anksčiau sudarydavo didžiąją dalį poilsiautojų, o dėl karo veiksmų Rytų Ukrainoje rusai nebegali atvažiuoti įprastu sausumos keliu, automobiliais ar traukiniais. Dėl naujų Europos sankcijų nebeskraido pigių oro linijų "Dobroliot" lėktuvai, nors dar visai neseniai iš Maskvos buvo keturi reisai per dieną.

Festivalis "KaZantip", 20 metų traukdavęs didžėjus iš visos Europos ir tūkstančius jaunų rusų pasiausti bei mirtinai nusigerti paplūdimiuose, persikėlė į Gruziją, o Koktebelio džiazo festivalis - į Odesą.

Pernai žurnalas "National Geographic" ant viršelio išspausdino nuotrauką neogotikinės pilies, prieš šimtmetį pastatytos vokiečio naftos magnato aukštai ant uolos kriaušio ir vadinamos "Kregždutės lizdu" ("Lastočkino gnezdo"). Ši pilis - Krymo pusiasalio brangakmenis - įtraukta į nuostabiausių pasaulyje lankytinų vietų sąrašą. Bet tai buvo pernai. Dabar suvenyrų pardavėjai prie tako, vedančio į "Kregždutės lizdą", graibsto kiekvieną praeivį. Be atvirukų, skrybėlių nuo saulės, prekiautojai siūlo ir marškinėlius su besijuokiančių Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo atvaizdais bei užrašu: "Jie mus gąsdina sankcijomis!"

Poilsiautojai, apsistoję sovietinių laikų sanatorijose, gali gerti vietos mineralinį vandenį, lankyti sveikatos procedūras ir ilsėtis paplūdimyje. Vonioje mirkstantis vyras giria Krymo vandens masažą ir sako esąs verslininkas iš Maskvos. Jis pasirinko atostogas Kryme ne tik dėl sveikatos, bet ir iš patriotizmo - "kad paremtų savo brolius".

Šią vasarą Kryme brangus kiekvienas svečias. Pelnas labai sumažėjo, du trečdaliai sanatorijų vietų laisvos. Gyventojai mato - darbo jiems nėra, bet diskutuoti apie aneksiją nenori.

Parke prie Livadijos rūmų Jaltoje, kur JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, britų premjeras Winstonas Churchillis ir sovietų diktatorius Josifas Stalinas dalijosi pokario Europą.

Atvykę ne savo noru

Galima pajusti, kad kai kurie atvykėliai čia atsidūrė nevisiškai savo noru. Jauna pora iš Žemutinio Naugardo su mažu vaiku poilsiauja Jaltoje pirmą kartą. Jie teigia norėję apsilankyti Kryme dabar, kai pusiasalis "grįžo ten, kur istoriškai ir priklauso". Sutuoktiniai didžiuojasi savo šalimi ir tais žmonėmis, kurie "priėmė sprendimą Rusijos interesų naudai". Anksčiau pora atostogavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kretoje ir Goa, Indijoje. Paprašyti palyginti tas vietas su Krymu, jiedu sako, kad vaizdai gražūs ir skrydis su mažu vaiku neilgas, bet aptarnavimas viešbučiuose - apgailėtinas, o žmonės galėtų daugiau šypsotis.

Po truputį aiškėja, jog ši pora - Sergejus ir Julija - yra naujo tipo rusai turistai. Prasidėjus Ukrainos krizei Rusija uždraudė maždaug 4 mln. valstybės tarnautojų išvykti iš šalies - valdžia pareigūnų atostogas užsienyje laiko keliančiomis riziką saugumui. Julija yra teisininkė, o Sergejus - Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, policininkas. Pasidomėjus, ar šeima gali vykti poilsiauti ten, kur nori, Sergejus patikina, kad taip, jei kalbama apie pinigus, "bet yra apribojimų, susijusių su mano darbu". Paklaustas tiesiai, ar jam draudžiama keliauti, vyras ilgai tyli, o paskui atsako: "Nerekomenduojama." Pasiteiravus, ar už atostogas užsienyje būtų nubaustas, jis vėl ilgai tyli, kol galiausiai nusijuokia: "Nemėginau." Pokalbis darosi įtemptas ir nemalonus. Akivaizdu, kad Rusija užsiveria, kaip šaltojo karo laikais, ir tampa šalimi, apsupta priešų.

Yra planų paversti Sevastopolį uždaru miestu, kaip jau buvo sovietiniais laikais. Juodosios jūros laivyno štabas, vienintelė Rusijos karinė jūrų bazė šiltuosiuose vandenyse, gali tapti vieta, į kurią negalės atvykti ne tik joks užsienietis, bet ir rusai.

Vieniša prekiautoja saldainiais prie Bachčisarajaus rūmų.

Išsižioję laukia milijardų

Net vadinamasis Krymo premjeras Sergejus Aksionovas priverstas pripažinti, kad 2014 metų turistinis sezonas yra, kaip jis teigia, "unikalus", bet kitais metais Krymas "neabejotinai sulauks mažiausiai 5 mln. turistų". O kol svečių nematyti, plūsta visai kito tipo atvykėliai - pabėgėliai iš liepsnojančios Rytų Ukrainos. Jie gyvena armijos barakuose ir plastikinėse palapinėse. Visiems nusispjauti į tuos kelis šimtus žmonių su vaikais.

Pavasarį, kai Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, pusiasalyje tvyrojo patriotinė euforija. V. Putino reitingas pasiekė neregėtas aukštumas - 86 proc., o dabar, kai Maskva sankcijomis atsakė į Vakarų ekonominio poveikio priemones, jo populiarumas Rusijoje šoktelėjo iki beveik 90 procentų. Kol kas rusams nė motais, kad Krymas jiems labai daug kainuos. Krymas visuomet gaudavo iš Ukrainos biudžeto daugiau, nei į jį įdėdavo, nors turizmas čia klestėjo. Per šešerius metus Maskva žada išleisti 18 mlrd. dolerių plėtros projektams, įskaitant naują tiltą per Kerčės sąsiaurį, kuris turėtų sujungti pusiasalį su žemynine Rusija. Kažin kas iš tų projektų išeis, kai visi milijardai nusės į privačias kišenes. Džiūgaudama atgavusi prarastąjį rojų Rusija be pabaigos turės kišti ten milijardus. Ar šalis, prispausta Vakarų ekonominių sankcijų ir dar pati save nubaudusi uždrausdama importą, jų nepristigs?

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"