TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymas: V. Putino rojus virsta niekieno zona

2015 02 21 6:00
Vasario 1 dieną Sevastopolyje mitingavo Nacionalinio išlaisvinimo judėjimo, siekiančio išvaduoti Rusijos Federaciją nuo "kolonijinės JAV priklausomybės", šalininkai, kurių plakatas skelbė: "Ne Banderai, šalin chuntą, mirtis fašizmui."  AFP/Scanpix nuotrauka

Jau beveik metai, kai Rusija aneksavo Krymą, Juodosios jūros pusiasalį, priklausiusį Ukrainai, bet apgyventą daugiausia rusų kolonistų, nuostabaus grožio, bet skurstantį ir atsilikusį kampelį.

Krymo prijungimas sukėlė didžiulę entuziazmo bangą Rusijoje ir išpūtė prezidento Vladimiro Putino populiarumą iki 85 procentų. Kur kas mažiau Rusijos žmonių domisi, kokia niūri dabar yra Krymo realybė. Vietos gyventojams nelengva sutvarkyti net paprasčiausius kasdienius reikalus - kad ir sumokėti sąskaitas.

Rusijos avantiūrizmas iššlavė iš pusiasalio tarptautinius bankus, pavyzdžiui, "UniCredit SpA", nebeveikia kredito kortelės "MasterCard" ir "Visa", nebėra tokių pasaulinių tinklų kaip "McDonald’s". Už viską atsiskaitoma tik grynaisiais, šuoliuoja infliacija, grįžo deficito laikai. Krymo vengia net rusiškos bendrovės. Tačiau dėl tokios katastrofiškos padėties vietos žmonės kaltina ne Maskvą, o Ukrainą ir jos sąjungininkes Ameriką bei Europą, kurios laiko Krymą okupuota teritorija.

Krymo ekonominės problemos skiriasi nuo kitų Rusijos regionų, tačiau leidžia mesti akį į tai, kas ištiks V. Putino Rusiją, jei JAV ir Europos Sąjunga toliau skelbs sankcijas.

Didelės kainos, tuščios lentynos

Nors praėjo jau beveik metai, kai 2 mln. gyventojų turintis Krymas prijungtas prie Rusijos, dauguma kelio ženklų pusiasalyje tebėra ukrainietiški. Telefono linijos vis dar naudoja Ukrainos kodą 380. Tiesa, laikrodžių rodyklės jau persuktos pagal Maskvos laiką. Šitai gyventojai yra patyrę ir 1991 metais, kai subyrėjo SSRS, Ukraina tapo nepriklausoma ir pusiasaliui teko prisiderinti prie kitos laiko juostos.

Laikas - ne didžiausia bėda Krymo gyventojams. Blogiausias dalykas - maisto kainų šuolis. Dauguma produktų buvo vežami į Krymą iš Ukrainos, bet dabar ukrainietiškos firmos negali tiesiogiai eksportuoti, nes Kijevas nepripažįsta naujai atsiradusios sienos. Tai sunaikino beveik visą smulkiąją prekybą, išskyrus šviežiais vietos vaisiais ir daržovėmis. Kadangi prekės dabar atkeliauja tik keltais iš Rusijos, dėl blogo oro jos gali vėluoti daugybę dienų.

Vaizdas Krymo parduotuvėse apgailėtinas. Viename sostinės Simferopolio prekybos centre šviežios mėsos skyrius turėjo tik tris pakuotes jautienos. Vištienos ir kiaulienos nebuvo visai. Ir kitose parduotuvėse matyti tik tos pačios prekės - plastikiniai buteliai pieno ir indeliai jogurto. Kryme dar veikiančiuose Ukrainos prekybos tinkluose - beveik vien rusiškos prekės. Nė vienas Rusijos prekybos tinklas dar nėra atidaręs nė vienos savo parduotuvės Kryme. Lygiai taip pat į pusiasalį neatėjo nė vienas didelis Rusijos bankas.

Aneksavęs Krymą, prezidentas V. Putinas apdovanojo naujuosius savo rinkėjus dvigubai didesnėmis pensijomis ir algomis viešajame sektoriuje. Tačiau ir kainos taip pašoko, kad to padidinimo nejusti. Infliacija siekia 38 proc., o maistas nuo pernai kovo pabrango beveik dvigubai.

Krymas visuomet buvo priklausomas nuo vandens tiekimo iš Ukrainos, tad šiam sutrikus kenčia žemės ūkis, kuriame dirba apie 10 proc. Krymo žmonių. Dabar ūkininkai begali drėkinti tik apie 12 proc. dirbamos žemės, tad nebeaugina daug drėkinimo reikalaujančių kultūrų, tokių kaip ryžiai ir sojos, atsisako sėjomainos ir apsėja laukus beveik vien saulėgrąžomis.

Krymo vyriausybė aimanuoja, kad 681 mlrd. rublių (beveik 11 mlrd. dolerių), kuriuos Rusija sutiko duoti Krymui prikelti iki 2020 metų, gali nepakakti regiono poreikiams patenkinti. Be to, visiškai neaišku, iš kur ateis šie pinigai. Maskva pati priversta mažinti išlaidas, nes visai Rusijai gresia gili recesija.

Nepaisydami visų šių pasekmių, 82 proc. Krymo gyventojų "visiškai" palaiko pusiasalio prijungimą prie Rusijos, o daugiau nei pusė tvirtina, kad finansiškai dabar geriau.

Patriotų nesulaukė

Didžiausią smūgį patyrė svarbiausia Krymo pramonės šaka - turizmas. Nuo turizmo priklausoma kas trečia šeima Kryme. Oficialūs duomenys rodo, kad pernai turistų sumažėjo trečdaliu - iki 4 milijonų. 80 proc. visų turistų buvo iš Rusijos (2013 metais jie sudarė 25 proc. poilsiautojų), tačiau dingo visi svečiai iš Ukrainos, iki aneksijos sudarę 70 proc. turistų.

Nuosmukis būtų buvęs dar didesnis, jei Rusija nebūtų ėmusis plačios reklamos kampanijos ir subsidijuotos programos, skatinančios valstybės pareigūnus ir tarnautojus su šeimomis atostogauti Kryme. Nors milijonai rusų džiūgavo "susigrąžinę" Krymą, į pusiasalį atostogauti neplūstelėjo minios patriotų. Daug rusų nuo sovietinės vaikystės jaučia nostalgiją Krymui, bet apskritai galintys sau leisti keliones į užsienį pirmenybę teikia ne Krymui, o Europos kurortams, nors ir ten rusų turizmas smuko.

Ukrainai nutraukus susisiekimą su Krymu geležinkeliu ir autobusais, turistams, o ir verslui, tapo dar sunkiau. Poilsiautojai iš Rusijos gali pasiekti Krymą tik keltu arba lėktuvais, bet paaiškėjo, kad tai itin brangu.

Vis didėjantį izoliacijos pojūtį vietos valdžia mėgina sušvelninti atnaujindama Simferopolio oro uostą ir Kerčės keltų liniją. Tačiau Kryme aiškiai suprantama, kad fiziškai nesusijungus su Rusija nieko gero nebus, todėl it išganymo laukiama tilto, kurį Krymo valdžia vadina "gyvybės keliu". Laukti teks ne vienus metus. 19 km ilgio tiltas per Kerčės sąsiaurį geriausiu atveju bus pastatytas 2018 metų pabaigoje.

Ką nori, tą atima

Bene didžiausią smūgį verslo klimatui Kryme sudavė vadinamoji nacionalizacija, kuri iš tikrųjų yra neteisėtas turto konfiskavimas ir jo perdavimas tiems, kurie artimi vietos valdžiai bei lojalūs Maskvai. Per 11 mėnesių nuo to laiko, kai teritoriją užgrobė Rusijos kariškiai (žalieji žmogeliukai be atpažinimo ženklų), vietos valdžia perėmė didžiąją dalį vertingiausios nuosavybės Kryme - nuo energetikos bendrovių iki mobiliojo ryšio operatorių.

Vasario 10 dieną auštant nežinomi asmenys šturmavo "Ukrtelecom", svarbiausios regiono fiksuotojo ryšio operatorės, priklausančios Ukrainos oligarchui Rinatui Achmetovui, būstinę. Kompanijos atstovai pranešė, kad iš pradžių biuras buvo užimtas jėga, abu kabeliai, jungiantys pusiasalį su žemynine teritorija, atjungti, o kitą dieną Krymo parlamentas priėmė potvarkį dėl "Ukrtelecom" nacionalizacijos.

Tokie dalykai nuolatos vyksta Kryme. Šitaip buvo perimta dauguma valstybinių firmų, įskaitant energetikos bendrovę "Chernomorneftegaz" ir "Krymenergo", lygiai tas pats ištiko bankus, laivų statyklas, žemės ūkio įmones ir net kino studiją. Nėra patikimos statistikos, kiek turto konfiskuota, bet tikėtina, kad jo vertė siekia dešimtis milijardų rublių. Gruodį Ukrainos teisingumo ministerija paskelbė, kad toks likimas ištiko 4 tūkst. įmonių, organizacijų bei agentūrų.

Didžiausias turto konfiskavimo įkarštis buvo jaučiamas rugpjūtį, kai Krymo parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį vietos valdžiai perimti privačią nuosavybę be teismo orderio. Niekas nekreipia dėmesio, jog tai prieštarauja Rusijos Konstitucijai ir paprasčiausiai įteisina nusikalstamą ekspropriaciją. "Jie gali nacionalizuoti, ką nori... Bet koks asmuo bet kada gali netekti nuosavybės", - sakė Rusijos liberalios "Jabloko" partijos lyderis Sergejus Mitrochinas.

Pirmiausia šitaip nukentėjo Kryme negyvenantys Ukrainos magnatai, įskaitant milijardierius R. Achmetovą, Dmitrijų Firtašą ir Dniepropetrovsko gubernatorių Ihorį Kolomoiskį. Nė vienas šių žmonių negali užginčyti konfiskacijos Rusijos teisme, nes tai būtų Maskvos valdžios Kryme pripažinimas.

Maskvos paskirtas kriminalinę praeitį turintis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas paskelbė, kad pardavus bendroves, atimtas iš garsiai V. Putiną kritikuojančio I. Kolomoiskio, pinigai bus skirti kompensacijoms savo pinigus Ukrainos sąskaitose praradusiems Krymo indėlininkams.

Analitikai laiko "nacionalizaciją" kova už Krymo išteklių kontrolę. Matyt, ji jau baigiasi, nes nuo kovo 1 dienos S. Aksionovas ketina stabdyti "nacionalizaciją". Kitas dalykas, kad tą mechanizmą bet kada vėl galima įjungti...

Praeityje buvęs cigarečių kontrabandininkas, susijęs su nusikalstamomis struktūromis ir po aneksijos iškilęs į vietos valdžios viršūnes S. Aksionovas tikina, kad ir Rusijos, ir užsienio investuotojai "aktyviai domisi" Krymu. Tai labai abejotina. Žinodami, kad valdžia gali konfiskuoti, ką panorėjusi, kad nėra elektros, susidūrę su Vakarų taikomų sankcijų apribojimais, korupcija ir didžiulėmis transporto problemomis, užsienio investuotojai neateis, Rusijos investuotojai bijo, todėl Kryme dar labai ilgai nebus jokių privačių investuotojų.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"