TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kryme draudžiama net kalbėti apie nedalomą Ukrainą

2015 03 09 6:00
Krymo premjero funkcijas atliekantis Maskvos statytinis Sergejus Aksionovas pozuoja su Kalašnikovo automatu. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos kariuomenė Krymo okupaciją pradėjo 2014-ųjų vasarį. Pirmiausia iš pusiasalio emigravo tie, kurie neįsivaizdavo savo gyvenimo užimtame Kryme, siekė Ukrainos teritorinio vientisumo ir tie, kuriems buvo pavojinga pasilikti – dėl politinių ar religinių pažiūrų.

Per 12 pastarųjų mėnesių iš 2 mln. pusiasalio gyventojų Krymą paliko daugiau nei 20 tūkstančių. Bent pusė iš jų - totoriai, susidūrę su politiniu persekiojimu, ir vientisos Ukrainos aktyvistai. Neseniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai pranešė užfiksavę daugiau nei 300 įtariamų žmogaus teisių pažeidimų atvejų, įvykusių per okupacijos metus. Organizacija skelbia, kad per šį laiką pagrobtas bent 21 Krymo totorius.

Žaliaisiais žmogeliukais praminti Rusijos kariai užėmė Krymą beveik be kraujo praliejimo. Tiesa, kovo 18-ąją kareivių grupė užpuolė Ukrainos kariuomenės bazę Simferopolyje ir nužudyti vieną pareigūną – Sergejų Kokuriną. Jis tapo pirmąja auka Rusijos kare su Ukraina. Vėliau Kryme buvo surengtas nelegalus separatistų referendumas, kurio organizavimą prižiūrėjo Rusijos kariškiai. Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo teritoriją, daugybė jos gyventojų privalėjo rinktis: ar bėgti iš pusiasalio, ar likti ir rizikuoti būti persekiojamiems.

Olga Skrypnyk, Krymo žmogaus teisių misijos viršininko pavaduotoja, sako, kad vietos valdžios institucijos drauge su vadinamosiomis Krymo savigynos grupuotėmis, kitaip tariant ginkluotais kovotojais, įvairiais būdais baugino gyventojus. Ji taip pat įtaria, kad greit prasidės susidorojimas su internete veikiančiais aktyvistais ar tinklaraštininkais. Krymo premjero funkcijas atliekantis Sergejus Aksionovas sausio 30 dieną pasirašė įstatymą, leidžiantį stebėti „propagandines“ svetaines ir kurti priemones, skirtas apsaugoti Krymo interneto erdvę nuo teroristinės bei ekstremistinės informacijos. „Tai reiškia, kad valdžia seks aktyvius socialinės žiniasklaidos vartotojus ir pilietinius aktyvistus – ir Krymo totorius, ir vientisos bei nedalomos Ukrainos trokštančius krymiečius“, - paaiškino O. Skrypnyk.

Per pastaruosius metus buvo suvaržytos Krymo gyventojų laisvės. Vietos valdžia neseniai uždraudė prezidento V. Putino gerbėjų mitingą viename parke Sevastopolyje, nes renginio organizatoriai reikiamoms institucijoms per vėlai pateikė prašymą. Atrodo, kad net ypač prorusiškai nusiteikę krymiečiai turi teisę reikšti tik iš anksto patvirtiną nuomonę.

Žmonės grivinas iškeitė į rublius, gavo naujus pasus, buvo pervadintos valstybinės įstaigos, o parduotuvėse pakilo kainos – štai toks šiandien gyvenimas Kryme. Tačiau Kremliaus statytiniai regiono institucijose vis žada gyventojams aukso kalnus. Daugelis krymiečių turi du pasus – Rusijos ir Ukrainos. Tie, kurie nusprendė pasilikti tik Ukrainos pilietybę liudijantį dokumentą, dažnai susiduria su problemomis ieškodami darbo arba norėdami gauti tam tikras viešąsias paslaugas.

Irina Brunova-Kalisetska, iki okupacijos dirbusi vienoje Krymo nevyriausybinėje organizacijoje, sako, kad pusiasalyje daugėja žmonių, kurie norėtų, jog Krymas iš naujo būtų integruotas į Ukrainos teritoriją. Gyventojų, teigiamai prisimenančių „ukrainietiškus laikus“, skaičius taip pat auga, tačiau jie netiki, kad greitu metu jie gali sugrįžti. Be to, dabar vieša diskusija šiuo klausimu Kryme laikoma kriminaliniu nusikaltimu.

Politikos analitikas iš Krymo Tarasas Berezovetsas mano, kad Ukraina turėtų tapti "patrauklia valstybe" krymiečiams, kad šie norėtų grįžti prie Kijevo valdymo. Be to, Ukrainos vyriausybė turėtų būti pasirengusi atgauti Krymą, kai tik tam pasitaikys proga. Deja, pasak T. Berezovetso, per ateinančius penkerius metus tokia galimybė neįmanoma.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vasario 23-ąją patvirtino, kad vyriausybė tikrai atgaus okupuotos teritorijos kontrolę. „Tai nebus paprasta ir greita. Bet tai tikrai įvyks ir kartu mes sukursime naująjį Krymą“, - žadėjo P. Porošenka.

Kyiv Post, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"