TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kryme - referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos

2014 03 16 8:06
Reuters/Scanpix nuotrauka

Krymas sekmadienį balsuos referendume dėl išstojimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos, nors Vakarų valstybės ir grasina sankcijomis šį plebiscitą aktyviai remiančiai Maskvai, kurios stiprios pajėgos kontroliuoja jai strategiškai svarbų Juodosios jūros pusiasalį.

Apie pusantro milijono gyventojų yra šaukiami dalyvauti šiame balsavime, kurį nauja provakarietiška Ukrainos vyriausybė laiko neteisėtu ir kuris, kaip daugelis prognozuoja, leis Maskvai perimti šio daugiausia etninių rusų gyvenamo regiono valdymą.

Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.

Tačiau naujoji regiono valdžia, remiama tūkstančių rusų karių, kurie buvo dislokuoti, kai po tris mėnesius trukusių kruvinų antivyriausybinių protestų vasario pabaigoje iš Kijevo pabėgo Kremliaus remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, yra dislokuoti visame Kryme, tvirtina, kad referendumas yra legitimus.

Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarys 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos.

Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

„Esame tikri, kad dalyvaus daugiau nei 80 proc. Krymo gyventojų“, - sakė Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas.

„Esame tikri, kad paaiškėjus rezultatams Rusijos Federacija priims mus į savo narių gretas“, - pridūrė jis.

Rinkėjams pateikiami du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.

Vakarai nurodė, kad nepripažins šio referendumo, kurį Maskva stengiasi pateisinti pasitelkdama Kosovo apsisprendimo pavyzdį, o JAV pareiškė, kad jis vyks jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.

Krymo politikos ir sociologijos tyrimų instituto atlikta apklausa, kurios rezultatai pateikiame referendumui skirtame prorusiškame portale, nurodoma, kad 77 proc. gyventojų planuoja balsuoti už prisijungimą prie Rusijos.

Tuo tarpu Kijeve įsikūręs Demokratinių iniciatyvų fondas nustatė, kad tokių yra tik 41 procentas. „Jaunimas nenori jungtis su Rusija“, – sakė to fondo įkūrėja Iryna Bekeškina.

Savo ruožtu ekspertai Kryme tvirtino, jog per kelias savaites nebuvo jokių galimybių tinkamai organizuoti demokratiško balsavimo.

„Niekas neapsimetinėja, jog tai demokratiškas balsavimas“, - sakė Rusijos ir tarptautinio saugumo ekspertas Keiras Gilesas (Kiras Džailsas) iš Londone įsikūrusio strateginių tyrimų centro „Chatham House“.

„Jei tai būtų demokratiškas balsavimas, be kita ko, būtų numatyta galimybė grįžti prie ankstesnio - Ukrainos regiono su ribota autonomija - statuso. Tokios galimybės šis referendumas nenumato“, - sakė jis.

Pasak K.Gileso, po balsavimo Krymas turėtų būti greitai prijungtas prie Rusijos.

„Rusija turi veikti greitai ne tik tam, kad išlaikytų iniciatyvą ir toliau verstų Vakarus peštis dėl galimo atsako, bet ir dėl to, kad „įšaldyti konfliktai“ Rusijos doktrinoje laikomi saugumo grėsme, kurią būtina pašalinti“, - pažymėjo ekspertas.

Vietos valdžia savo separatistinius žingsnius vadina „Krymo pavasariu“, bet daugelis pusiasalio gyventojų yra pasimetę ir susirūpinę dėl regiono, kurio statuso nepripažins dauguma tarptautinės bendrijos, ateities.

Kaip pažymi teisės ekspertai, Krymas po balsavimo automatiškai netaps Rusijos dalimi.

Vietos lyderis Sergejus Aksionovas penktadienį nurodė, kad prisijungimo procedūra užims „daugiausia metus“, ir bandė nuraminti gyventojus, būgštaujančius, kad po balsavimo kils finansinis ir teisinis chaosas.

Ukrainos valdžia sako, kad Krymas nepajėgs išgyventi vien savo resursais, ypač dėl to, kad ji priklauso nuo elektros, energijos ir vandens tiekimo iš žemyno.

Bet S.Aksionovas ir jo šalininkai tikina, kad su šiomis problemomis bus lengvai susitvarkyta su Rusijos pagalba.

„Nesvarbu, ar liksime su Ukraina, ar nueisime su Rusija, visai suprantama, kad žmonės susirūpinę“, - sakė studentų asociacijos „Naujieji Krymo žmonės“ vadovas Aleksijus Jefremovas.

„Neturime pakankamai informacijos. Ar turime klausytis oficialaus Kijevo, ar vietos valdžios?", - pridūrė jis.

Tuo tarpu Krymo sostinėje Simferopolyje proeuropietiško euromaidano judėjimo aktyvistas 52 metų Jevhenas sakė, kad balsuoti sekmadienį nėra jokios prasmės, nes tai „ absoliučiai neteisėtas mėginimas pateisinti okupaciją“.

Daugelis Krymo gyventojų viešai pasisako už prisijungimą prie Rusijos, tačiau, kaip pažymėjo Jevhenas, pats pabūgęs nurodyti savo pavardę, žmonės taip elgiasi skatinami klaidingo įsitikinimo, jog regiono ekonomika atsigaus, arba tiesiog veikiami baimės.

„Iš tikrųjų jie nenori būti Rusijos dalimi. Dabar mes esame okupuoti, žmonės bijo, todėl, žinoma, sako, jog to nori", - sakė Jevhenas.

„Nežinome, kas nutiks po referendumo, - sakė jis. - Gyvename karo sąlygomis, gyvename šia diena“, - pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"