TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo kaina

2014 03 26 6:00
Šių metų turistinį sezoną Kryme galima laikyti sužlugdytu. AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjus vos kelioms dienoms po vadinamojo Krymo referendumo buvo pasirašyti pusiasalio prijungimo prie Rusijos dokumentai. Be karinių ir geopolitinių niuansų, šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas turi ne mažiau reikšmingą finansinį aspektą. Jis aptariamas portale geopolitika.lt publikuojamame Viktoro Denisenkos straipsnyje.

Apie finansinius Rusijos nuostolius pradėta kalbėti iš karto, kai Maskva sankcionavo agresyvius veiksmus prieš savo, kaip Rusijoje mėgstama pabrėžti, „istoriškai ir kultūriškai artimą“ kaimynę. Į Rusijos Federacijos Tarybos suteiktą leidimą įvesti į Ukrainos teritoriją karines pajėgas akimirksniu sureagavo pasaulio finansų rinkos. Pirmieji nuostoliai, kuriuos patyrė Rusija, buvo įvertinti 72 mlrd. JAV dolerių. Juos sudarė kritusios Rusijos įmonių akcijų kainos ir lėšos, skirtos rublio kursui išlaikyti.

Šiuos nuostolius mėgstama lyginti su lėšomis, kurias Rusija išleido žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje. Oficialiai skelbiama, kad šioms žaidynėms Maskvai iš viso teko pakloti apie 50 mlrd. JAV dolerių. Kitaip sakant, karinė konfrontacija potencialiai jau kainavo Rusijai daugiau nei didžiausia pastarojo meto investicija į savo įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Tačiau jau dabar aišku, kad vien šiais nuostoliais apsiribota nebus. Nors Vakarų pasaulis šioje situacijoje demonstruoja tam tikrą sutrikimą, tampa aišku, kad Maskvai nepavyks išvengti ekonominių sankcijų. Žinoma, tikslūs galimi Rusijos nuostoliai priklausys nuo šių sankcijų pobūdžio. Kol kas pradėtos taikyti tik sankcijos aukštiems Rusijos pareigūnams ir Krymo separatistų atstovams. Šių priemonių poveikio Rusijos ekonomika greičiausiai nepajus. Tačiau po Krymo aneksijos Vakarų pasaulis iš esmės neturi kito pasirinkimo, kaip tik griežtinti ir plėsti sankcijų spektrą.

Rusijoje šiandien populiaru kalbėti, kad Vakarų pasaulis nesiryš taikyti itin griežtų sankcijų, nes nuo to gali nukentėti ir jo paties, ypač Europos, ekonomika. Tačiau procesas jau pajudėjo – Rusija yra aiškiai eliminuojama iš potencialių Vakarų pasaulio partnerių. Po įvykių Kryme labai tikėtina, kad Europoje turėtų sustiprėti politinė valia silpninti ekonominius ryšius su Rusija (ar bent jau atsargiau žiūrėti į tokio pobūdžio santykius).

Reaguodama į sankcijas Rusijos valdininkams, Maskva parengė atsaką – įvedė sankcijas kai kuriems JAV valdžios atstovams. Tiesa, šis atsakas yra labiau simbolinis. Jis prajuokino į sąrašą patekusius JAV pareigūnus. Senatorius Johnas McCainas pareiškė, kad būti šiame sąraše yra garbė.

Kitas nuostolių pavojus, kylantis Kremliui, – sparčiai blogėjantis Rusijos įvaizdis pasaulyje. Kaip teigia ekonomistas Sergejus Gurijevas, didžiausia Rusijos problema dabar bus susijusi su pasitikėjimo stoka. Neprognozuojami valdžios veiksmai pirmiausia išbaidys investuotojus, dalis jų jau ir anksčiau pradėjo trauktis iš Rusijos.

Krymą teks išlaikyti

Dar vienas svarbus aspektas – aneksavus Krymą Rusijai dabar reikia prisiimti atsakomybę už šią teritoriją. Ši atsakomybė turės ir aiškią finansinę išraišką, kurios mastus šiandien galima tik numanyti. Kryme šiuo metu yra įsikūrę daugiau nei 2 mln. žmonių. Be to, šis regionas gyveno iš Ukrainos centrinės valdžios dotacijų, kurios dabar turėtų būti sustabdytos. Energetinė ir kita Krymo infrastruktūra irgi yra orientuota į Ukrainą, o ne į Rusiją.

Rusijos internetinis verslo leidinys RBK apskaičiavo, kad Krymas gali papildomai kainuoti Rusijos Federacijai apie 3 mlrd. JAV dolerių per metus. Rusijai teks spręsti klausimą, kaip užtikrinti vandens bei energijos išteklių tiekimą į Krymą. Rusijos mokesčių mokėtojų pečius taip pat užguls pusiasalyje gyvenančių pensininkų (o jų čia yra daugiau nei vidutiniškai Rusijoje ar Ukrainoje) ir biudžetinių įstaigų darbuotojų našta. Maskvai teks didinti išmokas šių kategorijų atstovams, kad jų gaunamos lėšos pasiektų Rusijoje nustatytus standartus.

Ekspertai pažymi, kad Rusijai teks investuoti ir į Krymo infrastruktūros projektus. O svarbiausiam Krymo pajamų šaltiniui – turizmui – iškilo reali grėsmė. Mažai kas norėtų vykti ilsėtis į galimo karinio konflikto zoną. Šių metų turistinį sezoną Kryme galima laikyti sužlugdytu, taip pat neįmanoma prognozuoti, ar turistinis pusiasalio potencialas galėtų būti atgaivintas kitais metais (ypač atsižvelgiant į tai, kad Krymas rizikuoja tapti teritorija, turinčia neaiškų tarptautinį statusą).

Neseniai miręs buvęs Rusijos senatorius ir ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksandras Počinokas spėjo palikti savo prognozę Krymo atžvilgiu. Jo teigimu, pusiasalio, kaip naujo federacijos subjekto, adaptavimas gali kainuoti Maskvai milžinišką sumą – net 3 trln. rublių (apie 100 mlrd. dolerių). A.Počinokas teigė, kad tokia suma išėjo skaičiuojant tik minimalias įvairiems Krymo reikalams būtinas lėšas.

Žiūrint iš Maskvos pozicijos, Krymo išlaikymą gal kiek galėtų palengvinti tai, kad užgrobusi šią teritoriją ji perima ir Juodosios jūros šelfo, kur yra išgaunamos dujos ir nafta, kontrolę. Tačiau šie ištekliai pirmiausia gali atitekti valstybinei Rusijos korporacijai „Gazprom“, kuri, kaip žinome, yra daugiau nei tiesiog verslo struktūra. Ar bent dalis pelno, gauto naudojant šiuos išteklius, atiteks Krymui – klausimas, į kurį dar nėra atsakymo.

„Juodosios skylės“ principas

Jau šiandien aišku, kad Krymo iš esmės laukia Abchazijos, Pietų Osetijos, Padniestrės ir kitų panašių teritorijų likimas. Pasaulis vieningai pasisako už teritorinį Ukrainos vientisumą. Šią poziciją yra išsakiusios JAV, Kanada, Kinija ir Europos Sąjunga. Apie Ukrainos teritorijos vientisumą kalba ir Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai. Tai reiškia, kad Rusijai nepavyks įteisinti savo veiksmų tarptautinėje arenoje. Krymas su 2 mln. gyventojų taps dar viena „pilkąja teritorija“ pasaulio žemėlapyje.

Analogiška patirtis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, kurių nepriklausomybę Rusija pripažino po karo su Gruzija 2008 metų vasarą, parodė, kad tokios teritorijos tampa savotiškomis finansinėmis „juodosiomis skylėmis“, kuriose pradingsta Maskvos skiriamos lėšos. Krymas dabar turi visas galimybes tapti būtent tokia teritorija. Tai reiškia, kad jo aneksija Rusijai potencialiai kainuos labai daug, tačiau kai kam, pirmiausia naujajam Krymo „politiniam elitui“, kuris gaus galimybę koordinuoti Maskvos pinigų panaudojimą, ši avantiūra suteikia galimybę gerai pasipelnyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"