TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo kariai – neišdavusieji tėvynės

2015 10 20 9:00
Kai buvo keliama Rusijos vėliava, Karinių jūrų pajėgų akademijos kursantai giedojo Ukrainos himną. news.bigmir.net nuotrauka

Dabar pasaulio dėmesys nukrypęs į Siriją, nes ten Rusija pradėjo karo veiksmus. Tačiau rusų agresijos laužas tebesmilksta Ukrainoje. Šios šalies karo istorija prasidėjo nuo Krymo, kai sudėtingomis sąlygomis ukrainiečiai kariai turėjo pasirinkti: likti ištikimiems Ukrainai ar pereiti į Rusijos pusę. Nesulaužusiųjų priesaikos laukė dideli išbandymai.

Prieš ginkluotą priešą jie ėjo beginkliai, turėjo tik vėliavą ir himną. Niekas nedavė komandos „būti patriotais“, kai agresoriai nuleido Ukrainos vėliavą, plevėsavusią virš Karinių jūrų pajėgų akademijos Sevastopolyje, kai iš uosto į jūrą išvedė laivus, kad jie neatitektų okupantams. Iš Kijevo apskritai nebuvo duota jokių nurodymų, todėl jie klausėsi širdies balso, primena „Radio Svoboda“.

Kursantai giedojo himną

Nachimovo vardo karinių jūros pajėgų akademijoje studijavę 103 kursantai neišdavė Tėvynės. Kai per Krymo aneksiją virš Akademijos vietoj Ukrainos vėliavos kėlė Rusijos, jų grupė viešai sugiedojo Ukrainos himną. Tuo metu garsiai užgrojęs rusų karinis orkestras bandė užslopinti kursantų balsus, bet jie nenutilo, o filmuotą medžiagą apie tai pamatė visas pasaulis.

Dauguma šių vaikinų dabar studijuoja Nacionalinėje jūros akademijoje Odesoje, kai kurie buvo išsiųsti tęsti mokslų Didžiojoje Britanijoje. Vėliau jie planuoja tarnauti Ukrainos karinėse jūrų pajėgose.

„Prisiekiau ištikimybę Ukrainai, savo tėvams, artimiesiems, žadėjau juos ginti. Jei būčiau parėjęs į Rusijos pusę, būčiau išdavęs ne tik save, bet ir artimuosius“, – savo sprendimą paaiškino kursantas Aleksejus Charčenka.

Susigrąžins okupuotas žemes

Ukrainos jūrų pėstininkai, priklausantys suvienytoms greitojo reagavimo pajėgoms, praėjusių metų pavasarį buvo dislokuoti Kerčėje ir Feodosijoje. Po Krymo aneksijos savo šaliai tarnauti liko apie du šimtus karių, šiuo metu jie dislokuoti Odesoje ir Nikolajeve.

Jūrų pėstininkas šaukiniu „Tarpan“ tarnauja Donbase prie Mariupolio. O šeima liko okupuotame Kryme. Tačiau žemyninėje Ukrainoje karo sąlygomis jis jaučiasi gerai. „Kodėl esu čia? Todėl, kad Ukraina – mano tėvynė. Esu pasiruošęs ją ginti tiek, kiek pajėgsiu. Juolab, tai yra garsiosios Kijevo Rusios teritorija“, – sakė karys. Jis įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Ukraina atsikovos viską, kas dabar okupuota.

Jūrų tralerio "Čerkassy" ekipažas. / pravda.com.ua nuotrauka

„Šviesos kariai“

2014 metų kovo pradžioje prie išėjimo iš Donuzlavo įlankos „mandagūs žalieji žmonės“ paskandino keletą savo nurašytų laivų, kad užtvertų kelią į atvirą jūrą išeiti Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivams. Ukrainiečių įguloms buvo pasiūlyta pereiti į Rusijos pusę.

Dauguma jūrų tralerio „Čerkassy“ ekipažo narių nusprendė būti ištikimi Ukrainai. Pasak kapitono Jurijaus Fedašo, iš laivo išplipo tik du karininkai, mičmanas ir 9 įgulos nariai. Traleris ne kartą bandė išeiti į atvirą jūrą, bet tai padaryti nepavyko.

Kaip prisiminė J. Fedašas, kai rusai užgrobė karinį laivą „Konstantin Olšanskij“, „Čerkassy“ liko vieninelis Donuzlavo įlankoje su Ukrainos vėliava. Įgulos nariai neprarado kovingo nusiteikimo, jie atliko dainą „Voiny sveta“ („Šviesos kariai“), ją įrašė ir išplatino socialiniuose tinkluose.

Kovo 25 dieną Rusijos kariai užgrobė laivą. Šturmavo su dviem kariniais straigtasparnsiais ir trimis greitaeigiais kateriais daugiau kaip dvi valandas. Kaip sakė J. Fedašas, ukrainiečių įgulai jie parodė pagarbą. Kapitono nuomone, jų uždavinys buvo „Čerkassy“ įgulai leisti palikti garbingai palikti tralerį, nevaikė, nevarė, kaip buvo su kitų laivų įgulomis. Ukrainiečiai galėjo išsinešti viską, išskyrus ginklus.

Dauguma dabar gina Ukrainą

Pasaulio žiniasklaida parodė vaizdus iš Krymo, kaip kovo 4 dieną beginkliai Ukrainos oro pajėgų kariai su Belbeko karinės bazės vadu Julijumi Mamčuru priešakyje, nešdami valstybinę vėliavą ir giedodami himną, ėjo Rusijos karių, blokavusių karinio dalinio prieigas, link. Agresoriai net atidengė ugnį. J. Mamčuras prisiminė, kad kulkos švilpė ore, smigo po kojomis. Tada po derybų su užgrobėjais, Ukrainos kariai parėmė dalinį savo kontrolei.

Negavę Ukrainos karinių pajėgų paramos, šie kariai patys gynė savo dislokacijos vietą. Kadangi jėgos buvo nelygios, kovo 22 dieną rusų pajėgos ją užgrobė. Ukrainiečiai teritoriją paliko, o J. Mamčuras buvo paimtas į nelaisvę. Kovo 26 dieną, lydimas ginkluotų rusų karių, jis paliko Krymą.

Vėliau šie gynėjai dalyvavo karo veiksmuose Donbase. Deja, kaip prisiminė J. Mamčuras, žūčių nepavyko išvengti. Viena tokių – atlikdamas užduotį žuvo karininkas Ivanas Benera. „Daugelis mano dalinio karių kovojo Rytų Ukrainoje, daugelis jų apdovanoti“, – teigė vadas. Pulkininkas pats yra gavęs ne vieną apdovanojimą.

Belbeko karinės bazės vadas Julijus Mamčuras. / 112.ua nuotrauka

Pernai J. Mamčuras buvo išrinktas į Ukrainos Aukščiausiąją Radą. Kaip jis sakė, lyginant su praėjusiais metais Ukraina pagerino saugumo ir gynybos sektoriaus finansavimą, bet iki šiol lieka neišspręstos socialinės problemos, viena svarbiausių – karių gyvenamojo būsto. Jis siekia, kad reikalai būtų tvarkomi greičiau.

J. Mamčuras teigė, daugelio iš Krymo išėjusių karių šeimos liko okupuotame pusiasalyje. Ten apskritai liko viskas, kas buvo užgyventa per tarnybos laiką.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, dėl Krymo aneksijos šalis neteko 90 proc. karinių laivų ir visos infrastrukūros. Priesaikos nesulaužė ir ištikimi Ukrainai liko apie pusė karių, kurie buvo dislokuoti pusiasalyje.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"