TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo likimas – ne vienose rankose

2014 03 15 6:00
Referendumo išvakarėse Krymo gyventojai stengiasi rasti laiko atsikvėpti ir kuriam laikui pamiršti rūpesčius dėl savo ateities. AFP/Scanpix nuotrauka

Jau rytoj Krymo gyventojai dalyvaus referendume ir nuspręs – prie Rusijos prisijungti iškart ar mandagiai palūkėti. Analitikai Krymui prognozuoja sudėtingą laikotarpį. Dėl gresiančios krizės vis labiau nerimauja ir regiono gyventojai. Vakarai su Ukraina ir Rusija laukia simbolinio referendumo verdikto. Jį paskelbus tikėtini bent trys vienas už kitą sudėtingesni įvykių scenarijai.

Rusiško stiliaus demokratijos įgyvendinimą Kryme prižiūri ne tik prorusiški Rusijos ir tariami vietos gyventojų daliniai. Savo “amžiniems draugams” iš Maskvos į pagalbą atskubėjo sukarintos serbų nacionalistų pajėgos. Serbų pajėgų nariai padėjo tikrinti į Krymą įvažiuojančias mašinas ir palaikyti “bendrą tvarką” Krymo gyvenvietėse.

Gatvėse budintys kariškiai, filtruojami žiniasklaidos pranešimai, iškabinti plakatai ragina Krymo gyventojus pasirinkti “teisingai”.

Krymo likimą daugiau lems ne referendumas, o Vakarų atsakas (nuotraukoje – JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry)./Reuters/Scanpix nuotrauka

Prognozės kelia nerimą

Ne veltui Rusija du kartus paankstino Krymo referendumo datą. Aišku, kad net Krymo prisijungimą prie Rusijos palaikantys ir kariškių prižiūrimi pusiasalio gyventojai ilgainiui susimąstys apie galimus tokių pokyčių padarinius regione.

Analitikai įspėja, kad atsiskyrimas nuo Ukrainos itin rimtai paveiks ekonomiką. Nors Rusijos valdžia žada milijardinę paramą pusiasalio gyventojams, jų lauks rimtesnės bėdos, ir pinigai čia nelabai padės.

85 proc. vandens ir 82 proc. elektros energijos Krymas gauna iš žemyninės Ukrainos. Kremliui atplėšus pusiasalį, jo gyventojai liks be būtiniausių patogumų. Maskva jau planuoja tilto, sujungsiančio Krymą ir Rusiją, statybą. Juo, kaip planuoja Kremliaus strategai, pusiasalį pasieks visi reikalingi resursai. Tačiau tokio tilto statyba vyks mažų mažiausiai kelerius metus. Kaip vietiniai Kryme gyventų pereinamuoju laikotarpiu, Maskva nutyli.

Kita itin jautri problema Krymo gyventojams – nykstantis turizmo sektorius. Krymą pamėgę turistai ir iš Rusijos, ir iš Vakarų. Tačiau pusiasalį apsupę karo laivai ir gatvėse budintys kaukėti kariškiai dabar visai nemasina idiliškų atostogų mėgėjų. Net ir ištikimiausi Krymo lankytojai šiemet mieliau renkasi Turkijos arba Rusijos kurortus. Krizė Kryme turizmo sektoriui gali neigiamai atsiliepti ne vienus metus.

Krymo gyventojai turi ir daugiau dėl ko nerimauti. Čia dirbantys teisininkai, buhalteriai, valstybinių įstaigų darbuotojai puikiai išmano ukrainietiškus įstatymus ir nuostatus, o rusiška sistema jiems yra svetima. Kremliui užgrobus Krymą, šie specialistai bus priversti arba persikvalifikuoti, arba palikti namus ir važiuoti dirbti į žemyninę Ukrainą.

Politologai pranašauja, kad Krymą ištiks vargingos Padniestrės arba Abchazijos likimas. Skambūs Rusijos pažadai liks užmaršty, ir Krymui beliks sunkiai vilktis iš paskos Kremliui.

Trys scenarijai

Gali būti, kad tokios analitikų prognozės nepasitvirtins. Kol kas neaišku, kaip į referendumo rezultatus reaguos pagrindiniai Rusijos oponentai – Ukraina ir Vakarai. Šiuo atveju galimi mažiausiai trys scenarijai.

Ukraina žada jokiomis aplinkybėmis nepripažinti Krymo referendumo rezultatų. “Krymas buvo, yra ir bus neatsiejama Ukrainos teritorijos dalis”, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke ketvirtadienį pareiškė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas. Tačiau ką darys Ukraina, jeigu Kremlius savavališkai prijungs Krymą prie Rusijos? Nežinia, ar vidaus problemų kamuojama Ukraina išgalės veltis į atvirą karą su Rusija. Be abejo, Kijevo valdžia prašys Vakarų šalių paramos.

Savo ruožtu Vakarai griežtai kritikuoja Rusiją ir jau pradėjo taikyti jai sankcijas. Kaip ir Ukraina, Vakarų valstybės vienašališkai žada nepripažinti Krymo aneksijos. Tačiau jei jų reakcija netaps griežtesnė, vargu ar dabartinės sankcijos sutrukdys Vladimirui Putinui įgyvendinti savo užmačias. Kremliui užtektų, kad Krymo gyventojai nubalsuotų už vieną iš jiems siūlomų “taip”, o tada V.Putinas elgsis kaip jam patinka. Tokiu atveju Vakarai Krymą netrukus pamirštų, o Kremlius džiaugtųsi dar viena sėkmingai įgyvendinta misija.

Daugiausia šansų išsaugoti Krymą Ukrainai, be abejo, turi Vakarai. Daugiausia vilčių reikėtų dėti į valstybių pasiryžimą sutrikdyti Rusijos oligarchų verslą Vakaruose. Tokiu atveju turtuoliai patys susidorotų su prezidentu. Tačiau bijodamos pakenkti savo verslui Vakarų šalys griežtų priemonių imtis neskuba. Taigi toks scenarijus, nors palankiausias Ukrainai, yra mažai tikėtinas.

Blogiausia galima baigtis – ne Krymo aneksija. Ukrainiečiai baiminasi, kad Kremlius ties pusiasaliu nesustos. Jie nerimauja dėl galimos Rusijos invazijos į likusią Ukrainos teritoriją. Nors toks žingsnis atrodo sunkiai tikėtinas, nereikėtų nuvertinti V.Putino. Neprognozuojamas Kremliaus lyderis savaip interpretuoja politikos taisykles ir gali pateikti dar ne tokių staigmenų.

Kurios prognozės ir nuogąstavimai pasitvirtins, bus aiškiau jau poryt – kai bus suskaičiuoti simboliniai Krymo rinkėjų balsai.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"