TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo totoriai: patriotai ar pragmatikai

2015 03 20 6:00
Krymo totorė pardavinėja saldainius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas su oficialiu vizitu atvyksta į Ukrainą, kur jis dalyvaus ketvirtame Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimo tarybos pasitarime. Prezidentas susitiks su šalies lyderiais, verslininkais, taip pat su Krymo totorių atstovais, kurie po pusiasalio aneksijos skundžiasi savo padėtimi.

Didžioji dalis Krymo totorių bendruomenės, kuri sudaro apie 13 proc. regiono gyventojų, prieš metus buvo itin priešiškai nusiteikusi Kremliaus politikos atžvilgiu. Tautinė mažuma boikotavo paskubomis surengtą "referendumą", po kurio Krymas buvo prijungtas prie Rusijos. Medžlisas atsisakė pripažinti Rusijos valdžią.

Kremliaus paskirtos valdžios institucijos tuomet uždraudė artimiausius penkerius metus į pusiasalį įvažiuoti Medžliso lyderiams Refatui Čiubarovui ir Mustafai Džemiliovui. Naujoji Krymo valdžia pernai neleido surengti 1944 metais vykdytų masinių totorių trėmimų į Vidurinę Aziją 70-ųjų metinių minėjimo renginių.

Stiprų spaudimą patiria vienintelė nepriklausoma Krymo totorių televizijos stotis – ATR. Sausio pabaigoje specialieji Vidaus reikalų ministerijos daliniai televizijos pastate atliko kratas. Tyrėjai tikina ieškoję dokumentų ir įrašų, susijusių su pernai vasarį įvykusiais neramumais priešais ATR redakciją, per kuriuos žuvo du asmenys. ATR atstovė Lilija Budžurova mano, kad pareigūnai taip mėgina įbauginti televizijos darbuotojus. Ji nerimauja, jog balandžio 1-ąją totorių televizija liks oficialiai neįregistruota. Pasak atstovės, paraiškos dokumentai jau buvo grąžinti keturis kartus, esą juos reikia dar pataisyti.

R. Čiubarovo teigimu, Krymo totoriai vieninteliai regione palaikė Ukrainos teritorinį vientisumą. Todėl dabar prieš totorius naujoji valdžia sistemingai vykdo teroro politiką. Krymo teismai jau nuteisė apie 150 totorių. "Amnesty International" Europos ir Vidurio Azijos padalinio direktorius Johnas Dalhuisenas teigia, kad naujosios Krymo institucijos naudoja įvairią taktiką siekdamos užgniaužti bet kokį tautinių mažumų reiškiamą pasipriešinimą.

Daugelis yra įbauginti

Vienas Simferopolio verslininkas pasakojo, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos vyrukai nurodė jam atsargiau rinktis žodžius, nesišlieti prie kokių nors valdžiai priešiškų judėjimų ir nesivelti į politiką. Saugumiečiai priminė, kad verslininkas dėl to gali prarasti savo turtą.

Naujienų televizijos kanalo "Euronews" žurnalistai neseniai lankydamiesi Kijeve kalbino amatų dirbtuvėms vadovaujantį totorių, kuris pabėgo iš Simferopolio dar prieš Krymo aneksiją. Rustemas Skibinas baiminosi, kad totorių kultūros skatinimas regione jam sukels nemalonumų. Vyriškis kuria išskirtinius keramikos dirbinius ir muzikos instrumentus.

Keli tūkstančiai Krymo totorių po aneksijos persikėlė gyventi į Turkiją. Kaip teigia šiuo metu Stambule gyvenanti šios tautinės mažumos atstovė Adile Seyyid, regiono aneksija yra visiškas absurdas. „Tik pagalvokite. Antalijoje gyvena daug rusų. Kas būtų, jei Vladimiras Putinas įsigeistų ten surengti referendumą ir prijungti prie Rusijos šią Turkijos teritoriją?“ - piktinosi moteris.

Krymo totorių bendruomenė sudaro apie 13 proc. regiono gyventojų. / AFP/Scanpix nuotrauka

A. Seyyid kartais aplanko Kryme likusius giminaičius. Moters teigimu, anksčiau ten buvo atostogautojų rojus, o dabar tai regionas vaiduoklis, kuriame verslas yra apmiręs. Prie šios situacijos ypač prisidėjo Vakarų paskelbtos sankcijos Rusijai. Nuo praėjusių metų gruodžio Europos Sąjungos bendrovės neinvestuoja į Krymo nekilnojamąjį turtą ar finansų įmones.

Ukrainos nevyriausybinė organizacija "Crimea-SOS" padeda 20 tūkst. iš Krymo pasklidusių totorių. Jos koordinatorė Tamila Taševa sako, kad totoriai palieka pusiasalį, nes naujoji valdžia prieš juos ėmėsi bauginimo ir smurto, įskaitant pagrobimus bei pramanytus areštus. Kaip praneša žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch", per metus regione dingo mažiausiai 15 žmonių, tačiau šie atvejai dar neištirti. Ramybės neturi Krymo totorių aktyvistai, žurnalistai, tinklaraštininkai.

Poreikis bendradarbiauti

Buvęs Bachčisarajaus rajono administracijos vadovas totorius Ilmi Umerovas britų dienraščiui „The Guardian“ pasakojo, kad Maskvos remiamas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas mėgino įtikinti, jog valdant Rusijai bus puiku ir nėra kito kelio, kaip tik bendradarbiauti su naująja valdžia. Tačiau I. Umerovas nepakluso raginimui ir atsistatydino. Vyras tikina, kad tik 5 proc. Krymo totorių noriai bendradarbiauja su Rusijos valdžios institucijomis. Jis pavadino juos parsidavėliais ir išdavikais. Tuo metu regiono Etninių santykių ir deportuotų asmenų reikalų komiteto vadovas Zauras Smirnovas nurodo, kad Rusijos valdžią dabar palankiai vertina apie 70 proc. Krymo totorių.

Kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį, daugelis Krymo totorių tapo Ukrainos patriotais. Tačiau ilgainiui kai kurie jų nusivylė, kad Kijevas kaip reikiant nesistengia dėl regione gyvenančių totorių gerovės. Pasak R. Čiubarovo, Maskva ieško galimybės Kryme įgyvendinti „Čečėnijos scenarijų“, t. y. rasti tarp Krymo totorių į Ramzaną Kadyrovą panašų asmenį, kuris jėga ir pinigais prisiviliotų tautinę mažumą ir užsitikrintų jos lojalumą.

Tačiau Z. Smirnovas įsitikinęs, kad Krymo aneksija yra teigiamas pokytis ten gyvenantiems totoriams. Esą praėjus metams po aneksijos kai kurie Krymo totoriai pajuto poreikį bendrauti su naujomis institucijomis. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Simferopolyje trims Ukrainos aktyvistams teismas skyrė 40 valandų viešųjų darbų už tai, kad šie viešai mosikavo Ukrainos vėliavomis. Du policijos pareigūnai, kurie davė parodymus prieš šiuos žmones, buvo totoriai.

Krymo ministro pirmininko pavaduotojas Ruslanas Balbekas sako, kad Krymo totoriai nesvajoja grįžti į Ukrainą - jie tiesiog nori vėl tęsti įprastą gyvenimą. Daugelis Krymo totorių nusprendė nepalikti savo tėvynės, todėl dabar geriau rasti būdą, kaip sugyventi su Rusija, o ne nuolat priešintis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"