TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo totoriai tikisi paramos iš Lietuvos

2013 06 27 15:17
KTM delegacijos nariai su LR Seimo pirmininku Vydu Gedvilu (viduryje - Mustafa Abdiuldžemilis Kirimoglu – Džemilevas) LŽ archyvo nuotrauka

Birželio 25-27 dienomis Lietuvoje lankėsi Krymo totorių delegacija, vadovaujama Krymo totorių Medžlio (tautinio parlamento - KTM) pirmininko Mustafos Abdiuldžemilio Kirimoglu, pasaulyje daugiau žinomo kaip Mustafa Džemilevas. 

Delegacijoje taip pat buvo KTM pirmininko pavaduotojas, Pasaulinio Krymo totorių kongreso prezidentas Refatas Čubarovas, KTM Tarptautinių ryšių departamento vadovas Ali Chamzinas ir Krymo totorių bendruomenės Kijeve pirmininkas Aslanas Omeras Kirimlis. Svečiai susitiko su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju Remigijumi Motuzu ir Turkijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Akinu Alganu, dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje, taip pat surengė „Ratondos“ viešbutyje spaudos konferenciją Lietuvos žurnalistams.

Svečius iš Krymo ypač domino artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymas, kuris turėtų įvykti Vilniuje šių metų lapkričio mėnesį. M.Džemilevo nuomone, tai turėtų sustiprinti pozityvią ES įtaką Ukrainai sprendžiant Krymo totoriams aktualius klausimus. Labai svarbus svečiams iš Krymo yra ir Lietuvos visuomenės solidarumas su šia daug iškentėjusia tauta. Krymo totorių Medžlio atstovai tikisi, kad pirmininkaudama ES Lietuva padės jiems surengti tarptautinį forumą, skirtą įsisenėjusių šios tautos problemų sprendimų paieškoms.

Krymo totorių vargai prasidėjo 1783 metais, kai jų nuo XV a. vidurio egzistavusi valstybė – Krymo chanatas – buvo aneksuota Rusijos imperijos. Rusai fiziškai išnaikino Krymo totorių elitą – jų kilminguosius, šventikus, karininkus, mokslininkus ir menininkus ir, perkeldami į Krymą valstiečius iš centrinių Rusijos gubernijų, nuolatos stengėsi pakeisti pusiasalio etnodemografinį balansą. Nežiūrint to, XIX a. viduryje prasidėjo Krymo totorių tautinis atgimimas. Griūvant Rusijos imperijai, 1917 metų gruodžio 5 dieną buvo paskelbta Krymo Liaudies Respublikos nepriklausomybė, bet jau kitais metais ji krito, neatlaikiusi “baltųjų” ir “raudonųjų” rusų kariaunų smūgių. Vietoje jos 1921 metais bolševikai įsteigė Krymo ASSR Sovietų Rusijos sudėtyje.

1944 metais, vykstant Antrajam pasauliniam karui, Krymo totoriai aktyviai pasipriešino besiveržiantiems į pusiasalį sovietiniams “išvaduotojams”, dėl ko visi jie buvo deportuoti į rytinius SSRS regionus (daugiausia – į Vidurinę Aziją). Krymo ASSR buvo pertvarkyta į Krymo sritį, kuri 1954 metais buvo perduota iš Rusijos SFSR Į Ukrainos SSR sudėtį. Manoma, kad deportacijos metu žuvo maždaug 46% Krymo totorių.

1965 metais prasidėjo Krymo totorių kovą dėl teisės sugrįžti į savo tėvynę – Krymą, o nuo 1989 metų sugrįžimo procesas įgavo masinį pobūdį. Šiuo metu Kryme gyvena jau 250 tūkstančių Krymo totorių (maždaug pusė tautos), kurie sudaro 13 proc. visų Krymo gyventojų. Ypatingas Krymo totorių tautinio išsivadavimo judėjimo bruožas yra jo neprievartinis pobūdis, nors KGB visą laiką stengėsi išprovokuoti Krymo totorių aktyvistus „ryžtingesniems veiksmams“.

1991 metais buvo sukurtą Krymo Autonominė Respublika Ukrainos sudėtyje, bet jau ne kaip Krymo totorių, o kaip rusų teritorinis darinys. Įsitvirtinę Krymo valdiškose įstaigose, dažnai nacionalistiškai nusiteikę, rusai valdininkai dažnai visais įmanomais būdais trukdo spręsti Krymo totorių socialines, kultūrines ir kitas – pavyzdžiui, žemės grąžinimo – problemas bei siekia, kad Krymas vėl atitektų Rusijai. Kryme gyvenantys rusai yra visaip kurstomi prieš Krymo totorius ir provokuoja konfliktines situacijas.

Kad, esant itin nepalankioms sąlygoms, Krymo totoriams visgi pavyko išvengti kraujo praliejimo, o daugeliui jų – ir sugrįžti į tėvynę, yra didelis M.Džemilevo, nuopelnas. Dėl to jis kartais lyginamas su Mahatma Gandhi ir Dalai Lama.

M.Džemilevas kartu su tėvais ir visa Krymo totorių tauta buvo deportuotas iš tėvynės būdamas vos pusės metų. Tik 1989 metais jis sugrįžo į tėvų žemę – prieš tai jis buvo priverstas gyventi Uzbekijoje. Visą tą laiką jis aktyviai dalyvavo nelegalių žmogaus teisių gynimo organizacijų veikloje, dėl ko net septynis kartus buvo nuteistas už „antisovietinę veiklą“. Kalėjimuose jis praleido 15 metų. 1998 metais M.Džemilevas gavo Jungtinių Tautų F.Nanseno premiją, už kurią buvo pastatyti du Krymo totorių kultūros ir vienas vaikų globos centras ir skirtos stipendijos 50 studentų. 2009 ir 2011 metais jis buvo keliamas kandidatu Nobelio taikos premijai gauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"