TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo totoriai: tragiška praeitis sugrįžta

2014 03 08 6:00
Krymo totoriai meldžiasi Bachčisarajaus mečetėje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Totorių neapgausi - jie žino, kas yra Rusija, jie tai patyrė savo kailiu ir nenori, kad vėl pasikartotų. Tačiau tai, kas jau atrodė praeitis, grįžta kartu su Rusijos armija.

Dar visai neseniai tūkstančiai Krymo totorių šaukė "Alachas yra didis" per demonstraciją naujajai valdžiai Kijeve paremti. Tąkart jie pasipriešino rusakalbiams ir sutrukdė įvykdyti perversmą vietos parlamente Simferopolyje. Dabar, kai Krymą užėmė Rusijos pajėgos, o vietos valdžia pasiprašė į Rusiją, totoriai pritilo. Taip jiems patarė jų lyderiai. "Mes bijome dėl savo šeimų ir vaikų", - sako daugelis.

Kelionė į pragarą

Abdulkerimovų šeimai nėra baisesnių žodžių kaip "okupacija" ir "deportacija" - abu užsienietiški, neturintys net tikslaus vertimo į Krymo totorių kalbą, artimą turkų. Abu šie žodžiai žadina tamsiausius karo, tremties, netekčių ir mirties prisiminimus. Pastaraisiais metais visa tai atrodė pasitraukę į praeitį. Bet drauge su Rusijos kariuomene plūstelėjo ir prisiminimai: hitlerinės okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą ir vėliau vykdytos sovietinės deportacijos, kai Stalino įsakymu iš Krymo buvo išvežta visa tauta. Ji apkaltinta kaip išdavikė dėl kolaboravimo su naciais, nors daug totorių karo metais tarnavo sovietų armijoje.

Vasario 26 dienos protestas prie parlamento Simferopolyje buvo didžiausia ir kol kas paskutinė Krymo totorių manifestacija. / Reuters/Scanpix nuotrauka

"Jei šiandien man kas pasakytų, jog įmanoma dar viena deportacija, tą žmogų laikyčiau idiotu, - sako 81 metų Džaferas Abdulkerimovas. - Tačiau jei kas nors prieš savaitę būtų pasakęs, jog mūsų žemė vėl gali būti okupuota užsienio armijos, jį taip pat būčiau palaikęs idiotu."

Dž.Abdulkerimovas iki menkiausių smulkmenų prisimena kančias, kurias patyrė jo šeima. Jis tai vadina kelione į pragarą. 1944 metų gegužės 18-ąją Džaferas, du jo broliai ir motina buvo pažadinti penktą ryto, kaip ir visas jų kalnų kaimelis netoli Juodosios jūros. Žmonės buvo sugrūsti į sunkvežimius, tada į gyvulinius vagonus ir galiausiai į baržą, kuri daugiau nei savaitę plukdė juos upe į šiaurę. Į triumą sukišti tremtiniai dienos šviesą regėjo tik tuomet, kai atsidarydavo liukas išmesti už borto mirusiajam. "Moterys ir vaikai verkė ir raudojo, o seniai meldėsi, - pasakojo Dž.Abdulkerimovas. - Manėme, kad mus visus paskandins kartu su barža."

Tą naktį Raudonoji armija surengė reidus visame Kryme, nužudė tuos, kurie bandė priešintis, ir per tris dienas išvežė 180 tūkst. totorių į Sibirą ir Vidurinės Azijos stepes. Per pirmus dvejus metus nuo bado, ligų ir nepakeliamų sąlygų gulaguose mirė 40 proc. tremtinių. Tų, kurie liko gyvi, tremtis truko daugiau kaip 40 metų. Ji pasibaigė palyginti neseniai, tik 1987 metais, kai Sovietų Sąjungoje jau vyko Michailo Gorbačiovo perestroika.

Totoriai pradėjo reikalauti paleisti juos iš tremties dar tuomet, kai prasidėjo Nikitos Chruščiovo atšilimas, tačiau kurtis Kryme jiems buvo uždrausta. Ten kūrėsi rusakalbiai iš visos Sovietų Sąjungos. Jų palikuonys dabar ir sudaro 60 proc. Krymo gyventojų. Elegantiškų mečečių miestą Bachčisarajų, istorinę totorių sostinę, jie pavertė bjauriu apmirusiu sovietiniu miestu, kuris atgimė tik totoriams pradėjus grįžti. Valdžia nebuvo pasirengusi šiam grįžimui. Totoriai ieškojo Kryme laisvos žemės, gyveno palapinėse, paskui pradėjo statytis namus. Rusai šiandien tai vadina žemių užgrobimu.

Už Maidaną

Dž.Abdulkerimovas grįžo kartu su dešimtimis tūkstančių totorių 1990 metais. Jis irgi pasistatė namą prie Simferopolio, administracinės Krymo sostinės, ten ir dabar gyvena. Baiminantis rusų nacionalistų išpuolių šioje totorių bendruomenėje naktimis patruliuoja vyrai. Bijoti yra ko. Regiono parlamentas paskyrė rusą nacionalistą Sergejų Aksionovą naujuoju autonominės respublikos premjeru. Gruodį S.Aksionovas vadovavo grupei rusų nacionalistų, kurie puldinėjo totorių namus, niokojo juos kūjais ir laužtuvais.

Totoriai, dauguma musulmonai, kaip vienas tvirtina iki šiol taikoje gyvenę su visais savo kaimynais, rusais ir ukrainiečiais. Rusakalbiai palaiko viską, kas dabar vyksta Kryme. Jie sveikina Rusijos armiją, remia naująją Krymo vyriausybę, kuri reikalauja, kad Krymas būtų prijungtas prie Rusijos. Nereikia apsigauti - tokios nuotaikos tvyro ne tik tarp agresyviai nusiteikusių aktyvistų ir kazokų, kurie puldinėja oponentus su masyviomis beisbolo lazdomis, bet ir tarp paprastų, įvairių profesijų bei sluoksnių, taip pat ir jaunų krymiečių. Šiame kontekste 200 tūkst. totorių iš 2 mln. gyventojų jaučiasi pažeidžiamiausi žmonės Kryme. Nes jie tik kone vieni visame Kryme remia vyriausybę Kijeve ir Ukrainos teritorinį vientisumą.

Krymo totoriai stovėjo kartu su protestuotojais Kijeve po Europos vėliavomis. / AP nuotrauka

"Dabar totoriai turi žiūrėti, - sakė Aleksandras Žilkinas, 46 metų verslininkas iš Bachčisarajaus, atsinešęs Rusijos vėliavą į protestą prie Ukrainos karinio dalinio Simferopolyje. - Jie vis kalba apie savo autonomiją Kryme, bet dabar, kai mūsų žmonės valdžioje, mes neleisime jokio separatizmo respublikoje."

Mažuma savo žemėje

Nuo sovietinių laikų pastangos suskaldyti Krymo totorius, įpiršti jiems prorusišką programą ar net papirkti nedavė vaisių. Krymo totoriai yra labai mobilizuota ir glaudi bendruomenė, turinti Medžlisą, kurio keli lyderiai, tokie kaip Mustafa Džemilevas ir Refatas Chubarovas, buvo išrinkti į Ukrainos parlamentą. Kita vertus, per visus nepriklausomos Ukrainos metus Krymo totoriams taip ir nepavyko pasiekti, kad jie būtų pripažinti tikraisiais Krymo gyventojais, įstatymas dėl jų statuso nebuvo priimtas.

O kaip tik totorius, ir jau tikrai ne rusus, nors taip pat ir ne ukrainiečius, reikia laikyti vietiniais gyventojais. Dabar tesudarantys 12 proc. mažumą totoriai Kryme gyvena nuo VI amžiaus. XIV amžiaus viduryje iš Aukso Ordos pelenų jie prisikėlė kaip nepriklausomas chanatas ir gyvavo palyginti ramiai iki 1783 metų, kai jų kalnuotą, jūrų apsuptą pusiasalį prie Rusijos prijungė Jekaterina II. Nuo tada Krymo totoriai matė vien vargus, represijas ir persekiojimus, tūkstančiai jų turėjo išvykti. Per Antrąjį pasaulinį karą Krymas buvo labai sugriautas, iš totorių paveldo mažai kas liko. Apie gilias jų šaknis šioje žemėje dar byloja seniausias Simferopolio pastatas - 1508 metais pastatyta mečetė.

Didžiausia dabar užsienyje gyvenančių totorių diaspora yra Turkijoje, totoriškos kilmės yra Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu.

***

Krymo gyventojai:

rusai - 58,5 proc.

ukrainiečiai - 24,4 proc.

totoriai - 12,1 proc.

Šaltinis: 2001 metų Ukrainos gyventojų surašymas

***

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"