TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo totorių aktyvistas: atskirkite rūpestį mumis nuo rūpesčio Ukraina

2015 03 26 9:00
Krymo totoriai mini 70-ąsias deportacijos metines Simferopolyje, 2014 m. gegužės 18 dieną. AFP/Scanpix nuotrauka

Vladimirui Putinui minint pirmąsias Krymo aneksijos metines Raudonojoje aikštėje, Petro Porošenka prisiekinėja pusiasalį atsiimti. O vietiniai totoriai apskritai nenori būti įtraukti į konfliktą tarp dviejų valstybių. Pasak žmogaus teisių aktyvisto, buvusio Tyrimų ir paramos vietiniams Krymo gyventojams fondo prezidento Nadiro Bekirovo, ir Rusija, ir Ukraina naudojasi Krymo totoriais kaip marionete. 

Nuo XVIII amžiaus, kai Rusijos imperija panaikino Krymo chanatą ir užėmė jo žemes, totoriams Kryme tapo nelengva. 1944 metais Stalino įsakymu jie buvo masiškai deportuoti, skaičiuojama, kad apie pusė bendruomenės žuvo nuo bado ar ligų. Ukrainai atgavus nepriklausomybę 1991 metais, totoriai patraukė namo, tikėdamiesi, jog nauja valdžia atstatys pažeistas teises ir jas užtikrins, tačiau tikrovė buvo kitokia. Anot vienos Simferopolio aukštųjų mokyklų lektoriaus N. Bekirovo, ukrainiečių politika jų atžvilgiu buvo veidmainiška, pažeidinėjanti teises, tačiau praėjusiais metais situacija dar pablogėjo. Totorių skriaudimas suintensyvėjo, be to, atsirado draudžiamų knygų ir organizacijų, daugiausia religinių, sąrašas.

Pats aktyvistas praėjusį rugsėjį buvo užpultas, siekiant neleisti jam išvykti į Jungtinių Tautų (JT) konferenciją Niujorke. Nepaisant šių „politiškai motyvuotų veiksmų“ pašnekovas tęsia savo veiklą už vietinių Krymo gyventojų teises. Jo teigimu, vienintelė išeitis dabartinėje situacijoje – leisti totoriams būti neutraliems ir užtikrinti dvigubos pilietybės galimybę.

- Kadangi dėstote teisę gal paaiškintumėte kas yra „vietiniai žmonės“ („indigenous peoples“), kuo jie skiriasi nuo tautinių mažumų?

- Daugybė žmonių pasaulyje neturi supratimo, kas yra šie žmonės ir kokios jų problemos. Net ir čia, Kryme, mažai kas žino. Nors daug kas mėgsta pabrėžti esą vietiniai, jie nesupranta, ką tai reiškia teisine prasme, ypač tarptautinėje teisėje. Dažnai mūsų problemos painiojamos su tautinių mažumų reikalais, net ir ekspertai tai daro. Dabar tokia tendencija Europoje. Pavyzdžiui, buvęs ESBO vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimams Knutas Vollebaekas naudodavo tautinių mažumų koncepciją Krymo totorių atžvilgiu, nepaisant to, kad Norvegijoje esama geros teisinės praktikos sprendžiant vietinių samių klausimus.

Vietiniai gyventojai nuo tautinių mažumų skiriasi tuo, kad gyvena savo teritorijoje. Dauguma atvejų jie yra tapę mažuma ir nevaldo savo žemių. Kartais susidaro net paradoksali situacija, pavyzdžiui, Kryme gyvena nuo 300 iki 500 tūkst. totorių, tuo tarpu Turkijoje – 5 milijonai. Taip pat vietiniai gyventojai dažniausiai yra užgožti dominuojančios tautos ir jos kultūros, kalbos, politinės sistemos. Didžiojoje dalyje pasaulio vietų jie net neturi politinės autonomijos. Yra išimčių, kaip Kuna Jala autonominė komarka Panamoje. Dažniausiai vietiniai gyventojai yra išsaugoję savo politines, teisines, kultūrines institucijas, kalbą, tradicijas, kurios valdžios nepripažįstamos. Politikai linkę juos traktuoti kaip senovės reliktus ar nelygiaverčius piliečius, bando panaikinti jų tapatybę, paversti juos įprastais piliečiais.

Totoriai Lietuvoje – klasikinis tautinės mažumos pavyzdys, tačiau čia, Kryme, mes tokie nesame, net jei Ukraina traktavo mus kaip tokius. Rusijos konstitucijoje yra nuostata apie vadinamąsias vietines mažumas, tačiau ji nedera su tarptautine teise ir mums yra visiškai nepriimtina. Pagal Rusijos įstatymus mes apskritai esame niekas. Esame už dabartinės teisinės sistemos ribų.

Reuters/ Scanpix nuotrauka

- Prieš keletą metų daugiau nei 4 tūkst. Krymo totorių pasirašė kreipimąsi į JT, parengtą jūsų vadovauto Tyrimų ir paramos vietiniams Krymo gyventojams fondo. Jame minima, kad Ukrainos valdžia neatstato deportacijos metais prarastų nuosavybės teisių, pašalino Krymo totorių kalbą iš viešosios erdvės, kad totoriai susiduria su nelygybe prieš įstatymą, pavyzdžiui teisme, ar ieškant darbo etc.

- Jų politika mūsų atžvilgiu buvo nuosekli, nepaisant diskusiją, kreipimųsi, tarptautinių konferencijų. Jie net ėmė mus vadinti „deportuotaisiais“, šitaip prilygindami Krymo totorius vokiečiams, graikams, bulgarams ar armėnams, kurie buvo iškeldinti iš pusiasalio Stalino režimo metu. Politine prasme mes turėjome tokį pat statusą. Akivaizdu, kad visos šios grupės, išskyrus totorius, pasirodė pusiasalyje tik XIX a. Toks valdžios požiūris naudotas kaip atsvara mūsų pastangoms, kad būtume pripažinti kaip vietiniai gyventojai.

Iškart po Rusijos invazijos praėjusių metų kovo 6 dieną Ukrainos Rada paskelbė, kad Krymo totoriai – vietiniai gyventojai, tačiau iš tiesų į mus šitaip niekuomet nebuvo žiūrima. Netrukus keli parlamento nariai pasiūlė priimti įstatymą dėl vietinių Ukrainos gyventojų, tačiau nepavyko. Taigi net dabartinėje situacijoje Ukraina tęsia savo ankstesnę politiką. Jie neturi jokios geros praktikos. Pavyzdžiui, švietimo politikoje jie veidmainiavo. Oficialiai Ukrainos valdžia atidarė 15 mokyklų Krymo totoriams, tačiau vaikai savo gimtąja kalba buvo mokomi tik dvi valandas per savaitę. To nepakanka. Dabar situacija, žinoma, dar prastesnė. Gimtosios kalbos pamokų skaičius sumažėjo. Nei tada, nei dabar valdžia atvirai neskelbia kliudanti mūsų kultūrai, dažniausiai tai daroma per biurokratines manipuliacijas, sakant „neturime pinigų, patalpų, vadovėlių, per vėlai kreipėtės“ ir pan.

- Kas pasikeitė po to kai Rusija okupavo Krymą?

- Valdant rusams nepatyrėme beveik nieko naujo lyginant su ukrainiečių valdymu. Kankinimai, žmonių pagrobimai, dingimai, policijos reidai, trukdymai masinėms demonstracijoms – visa tai jau buvo ir anksčiau, tik ne taip intensyviai. Mūsų teisių pažeidinėjimo atvejai iš ukrainiečių pusės buvo pasklidę per 23 metus, o areštai, reidai mečetėse, demonstratyvus pareigūnų jėgos naudojimas iš rusų pusės įvyko per vienerius metus. Nieko keisto, kad žmonės nusivylę, per pastaruosius kelis mėnesius jie pamatė daugybę baisių dalykų beveik visose Krymo vietose. Ukrainos laikais tiek daug žmonių nepatyrė teisių pažeidimų, dabar tai vyksta beveik visose Krymo totorių gyvenvietėse.

Yra du nauji dalykai, kuriais pasižymi rusų režimas Kryme. Tai sąrašas draudžiamų organizacijų, daugiausia religinių, ir draudžiamos literatūros. Dar prieš metus nebuvome matę tokio dalyko. Daugybė žmonių turi sąraše esančias knygas namuose ir net nenutuokia, kad jos uždraustos. Iki tol nematyta pavojaus, kylančio iš literatūros, kuri taip pat daugiausia religinė. Kai kurios knygos yra net iš X amžiaus ir turi ne tik religinę, bet ir istorinę vertę. Mano supratimu, visiškai absurdiška, kad kažkoks teisėjas Rusijoje, nieko neišmanantis apie religiją, gali uždrausti vieną ar kitą knygą.

Nadiras Bekirovas / Asmeninio archyvo nuotrauka

- Ar galėtumėte apibūdinti situaciją, kai Krymo totoriai iš vienos pusės spaudžiami imti rusiškus pasus, iš kitos – išlaikyti ukrainietiškus?

- Man tendencija buvo aiški nuo pat pradžių. Rusija bandys išdalinti savo pasus visiems Krymo gyventojams, kad turėtų pagrindo teigti ginanti savo piliečių teises pusiasalyje, o Ukraina tam neturės jokios konstruktyvios alternatyvos. Jie mus skatina likti Ukrainos piliečiais, nekreipdami dėmesio į aplinkybes. Aš manau, kad vienintelė gera išeitis – dviguba pilietybė, nepaisant nesutarimų tarp valstybių. Jei Ukraina nori išsaugoti Krymo gyventojų lojalumą, reikia sudaryti laikiną susitarimą su Rusija, kad nebūtų persekiojama dėl dvigubos pilietybės. Užuot tai darę ukrainiečiai skatina mus rusiškų pasų neimti.

Jau po mėnesio Rusijos valdymo Kryme visi, neišreiškę noro būti užsieniečiais, automatiškai tapo Rusijos piliečiais. Per tą mėnesį apie 3 tūkst. žmonių atsisakė rusiško paso. Tai reiškia, kad jie turi užsieniečio statusą ir jiems reikalingi leidimai gyventi, dirbti, imtis verslo, gali būti peržiūrėti jų nuosavybės dokumentai. Jiems negarantuojamos medicinos ir kitos socialinės paslaugos. Jų vaikai taip pat laikomi užsieniečiais ir neturi teisės į nemokamą mokslą. Jei valdžia nepatenkinta užsieniečių elgesiu, gali juos gana lengvai deportuoti. Kryme neįmanoma gyventi su ukrainietišku pasu.

Rusija jau žengė ir antrą žingsnį: kiekvienas, kuriam Rusijos pilietybė antra, gali būti persekiojamas baudžiamąja tvarka. Praktiškai tai dar netaikoma, bet teisinės galimybės jau yra. Manau, kad netrukus ši priemonė bus panaudota. Pagal Rusijos konstituciją, piliečiai gali turėti antrą pilietybę, tačiau tik tų valstybių, su kuriomis pasirašyta sutartis. Tokios su Ukraina nėra. Tikėtina, kad Ukraina netgi nesutiktų jos pasirašyti ir toliau primygtinai reikalautų, kad mes būtume tikri patriotai ir išsaugotume senuosius pasus. Tai visiškai bergždžia politika.

- Ko reikia, kad Krymo totoriai jaustųsi saugiai savo namuose? Kokią pagalbą galėtų suteikti tarptautinės organizacijos, diaspora?

- Abi pusės – tiek Rusija, tiek Ukraina – bando mus naudoti kaip instrumentą savo tikslams. Beveik visi Vakaruose klausinėja, kodėl totoriai nesipriešina, neorganizuoja partizaninių būrių ar bent jau nerengia masinių demonstracijų. Iš Rusijos pusės girdime raginimus leisti mums ramiai gyventi ir sveikinti jų valdymą. Net mūsų diaspora Vakaruose mano, kad turėtume užimti poziciją šiame dviejų valstybių susidūrime. Vadinamieji mūsų lyderiai, tokie kaip Mustafa Džemilevas, nuosekliai dėsto, kad Kijevas turėtų atskirti Krymą nuo vandens, maisto, elektros tiekimo, kad mes iškęsime blokadą, kad tik rusai dingtų iš pusiasalio. Bet kaip situacija atrodo esant Kryme? Mes esame visiškai nuginkluoti, išsibarstę, bendruomenę sudaro nedidelės kelių tūkstančių ar net šimtų grupelės apsuptos agresyvios rusų daugumos, jų ginkluotųjų pajėgų, policijos, sukarintų organizacijų, neatskaitingų valstybei. Kokiu būdu mes galėtume griebtis ginklo ar organizuoti pilietinį protestą? Mūsų mažiau nei 500 tūkst. ir mes išsisklaidę tarp 2,2 milijonų Krymo gyventojų.

Iš tiesų mums reikia nuolatinio tarptautinio rūpesčio, kuris būtų atskiras nuo susirūpinimo Ukraina. Krymo totoriai negali būti laikomi gabalėliu Ukrainos pyrago. Mano supratimu, pirmiausia tarptautinės organizacijos turėtų nusiųsti labai aiškią žinią tiek Ukrainai, tiek Rusijai, kad Krymo totoriai nėra vergai ar tarnai nė vienai iš šių valstybių. Tai atskiras darinys, atskiras teisių subjektas, kurio teisiniai lūkesčiai kyla iš vietinių gyventojų statuso. Mūsų teisės turėtų būti užtikrintos, nepaisant vyriausybės, kokia ji bebūtų – Rusijos, Ukrainos ar Pietų Afrikos. Bet kuri valdžia turėtų gerbti mūsų individualias ir kolektyvines teises. Kryme nuo seno gyvena ne tik totoriai, bet ir karaimai bei krymčiakai. Tačiau jiems pavyksta nepakliūti į politinę darbotvarkę, nes jų labai nedaug, 800 karaimų bei 400 krymčiakų.

Taip pat reikalinga nuolatinė vietinių gyventojų stebėsena, nuolatinė apsauga nuo fizinio smurto, kurį praėjusiais metais patyrė per daug Krymo totorių. Negalima mūsų traktuoti pagal tai, kuriai valdžiai esame lojalūs. Abi pusės turėtų pripažinti išskirtines mūsų teises. Bet koks bandymas naudoti mus kaip marionetes atneša pažeidžiamai mūsų bendruomenei negandas. Mano pozicija yra laikytis neutralumo šiame konflikte dėl teritorijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"