TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Krymo valdžia pasiprašė į Rusijos sudėtį

2014 03 07 6:00
Rusijos valdžia vis dar atkakliai tvirtina, kad Krymą kontroliuojančios ginkluotos pajėgos yra „vietos savigynos būriai“. Reuters/Scanpix nuotraukos

Krymo Aukščiausioji Rada vakar nusprendė prijungti regioną prie Rusijos. Tiesa, kad Kremlius imtųsi svarstyti tokią galimybę, dar teks gauti gyventojų pritarimą. Krymo valdžia tikisi jo sulaukti jau per kitą sekmadienį vyksiantį referendumą.

Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė kovo 16 dieną planuoja surengti referendumą šiuo klausimu.

Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, sakoma dokumento tekste. Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.

Per posėdį, vykusį už uždarų durų, buvo nuspręsta, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federacijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos Konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.

Ukrainos kariuomenė – "okupacinė"

Po posėdžio vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas pareiškė, kad Krymo parlamento sprendimas dėl prisijungimo prie Rusijos galioja nuo jo priėmimo momento, o planuojamas referendumas reikalingas tik jam patvirtinti. R.Temirgalijevas pabrėžė, kad priimtas nutarimas taip pat reiškia, jog visos Rusijos ginkluotosios pajėgos, esančios Krymo pusiasalyje, yra teisėtos, o bet kurių trečiųjų šalių, įskaitant Ukrainos, pajėgos yra „okupacinės“. Pasak jo, Kryme esantiems Ukrainos kariškiams bus suteikta galimybė prisiekti ištikimybę vietos valdžiai arba saugiai palikti Krymo pusiasalį.

R.Temirgalijevas taip pat sakė esąs tikras, kad Rusijos Federacija priims šį Krymo pasiūlymą.

Rusijos Federacijos Tarybos narys Anatolijus Lyskovas teigė, kad Krymo prašymas bus nagrinėjamas tik paskelbus referendumo rezultatus. Tačiau jis pridūrė, kad jeigu Krymo gyventojai palaikys prisijungimą prie kaimynės, jų noras galės būti įgyvendintas labai greitai, „per 3–5 dienas“. Pasak A.Lyskovo, referendumas yra vienintelis teisėtas būdas žmonėms pareikšti savo valią, taigi jų sprendimas bus teisėtas ir tarptautinė bendrija neturės jokio pagrindo jo nepripažinti.

ES vis dar dvejoja

Europos lyderiai vakar surengė neeilinį pasitarimą dėl padėties Ukrainoje. Per jį 28 šalių bloko lyderiai susitiko su laikinuoju Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku. Prieš šį susitikimą sklido kalbos apie galimas griežtesnes Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos pareigūnams. Tačiau drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip jų turto įšaldymas ir kelionių draudimas, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija. Ji yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. Europos Sąjungos prioritetas šiuo metu – sustiprinti prie bankroto slenksčio atsidūrusią Ukrainą ir jos naująją vyriausybę.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė didelio masto pagalbos planą, pagal kurį Kijevui artimiausiais metais numatoma skirti mažiausiai 11 mlrd. eurų. Prancūzija teigė, kad tos lėšos turėtų būti pradėtos pervedinėti tik po prezidento rinkimų Ukrainoje, kuriuos planuojama surengti gegužės 25 dieną. Ketvirtadienį ES įšaldė pinigų grobstymu kaltinamų 18 ukrainiečių, tarp jų nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, turtą, esantį 28 valstybių bloke.

Kol ES tarėsi dėl Ukrainos krizės, apie 40 neginkluotų karinių stebėtojų, pasiųstų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, vyko į Krymą pradėti misijos, kuri turėtų padėti sumažinti regione tvyrančią įtampą. Tačiau, vieno diplomatinio šaltinio teigimu, į teritoriją jų neįleido dvi ginkluotų vyrų grupės.

Protestuodamos dėl įvykių Ukrainoje, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra įšaldžiusios karinį bendradarbiavimą su Rusija – atšauktos planuotos pratybos, mokymai ir mainai. Vakar prezidentas Barackas Obama paskelbė sankcijas, numatančias draudimą išduoti vizas, ir nurodė įšaldyti turtą asmenų, prisidėjusių prie krizės.

Ne visi Krymo gyventojai nori priklausyti Rusijai.

„Savigynos būriai“ keičia taktiką

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad Kryme darytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti kariuomenės automobiliai su rusiškais registracijos numeriais, ir vaizdo įrašas, kuriame ginkluotas vyras tvirtina esąs rusas, yra „provokacija“ ir „nesąmonė“. Į klausimą, iš kur vietos savigynos grupuotėmis Rusijos vadinamos pajėgos galėjo gauti automobilių „Lince“ ir „Tigr“, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė, ministras atsakė: „Neturiu supratimo.“

Maskva ir toliau atkakliai neigia, kad Kryme veikia reguliariosios Rusijos pajėgos. Tvirtinama, jog uniformuoti ginkluoti asmenys iš tikrųjų yra „vietos savigynos pajėgos“. Antradienį tinkle „YouTube“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame maskuojamąją uniformą vilkintis vyriškis su šalmu kalba rusiškai: „Mes esame Rusijos piliečiai... Mes vykdome saugumo operaciją, kad nebūtų teroristų atakų.“

Rusijos pajėgų įvykdytas faktinis Krymo užėmimas buvo daugiausia taikus ir susirėmimai neperaugo į didesnį smurtą. Tačiau pastaruoju metu šie veiksmai įgijo naują pobūdį: Rusijos pajėgos dažniausiai apsupa arba blokuoja Ukrainos pajėgų bazes, neperimdamos jų kontrolės.

Maištauja propagandos kanalų darbuotojai

Amerikietė žurnalistė Liz Wahl, vedusi laidas Maskvos finansuojamoje televizijoje „Russia Today“ (RT), trečiadienį tiesioginiame eteryje paskelbė atsistatydinanti, protestuodama dėl Rusijos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Moteris pareiškė nebegalinti dirbti televizijoje, kuri stengiasi teigiamai vaizduoti bet kokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus.

„Mano seneliai atvyko čia kaip pabėgėliai per Vengrijos revoliuciją - ironiška, tačiau bėgdami nuo sovietų pajėgų, – sakė ji. – Aš asmeniškai negaliu būti dalis tinklo, finansuojamo Rusijos vyriausybės, kuri siekia teisinti Putino veiksmus. Tapo labai aišku... ypač vykstant krizei Kryme, kad RT uždavinys – skleisti putinistinę propagandą, nušviesti tą konfliktą, kaip Putinas nori mums jį parodyti, ir peikti JAV“, – pabrėžė L.Wahl.

L.Wahl pasitraukė, kai kita amerikietė RT laidų vedėja Abby Martin sukritikavo prorusiškų pajėgų veiksmus Kryme per savo laidą. RT laidos „Breaking The Set“ vedėja vienos transliacijos pabaigoje pareiškė esanti „griežtai nusistačiusi prieš“ karinę intervenciją Ukrainoje. Po šitokio akibrokšto televizija pareiškė, kad A.Martin „nėra nuodugniai susipažinusi su tikrąja padėtimi Kryme“, ir pažadėjo pasiųsti ją į pusiasalį, kad žurnalistė galėtų pati susidaryti nuomonę šių įvykių epicentre.

Pradėjo tyrimą dėl snaiperių

Estijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad trečiadienį internete išplatintas ministro Urmo Paeto pokalbis telefonu su ES diplomatijos vadove Catherine Ashton yra autentiškas. Įraše užfiksuoti Estijos ministro spėjimai, kad Kijeve šaudę nežinomi snaiperiai galėjo būti nusamdyti opozicijos. Pokalbis vyko vasario 26 dieną po U.Paeto vizito į Ukrainą tuoj po kruvinų įvykių Kijeve.

U.Paetas svarstė, kad snaiperiai Maidane šaudė ir į protestuojančius žmones, ir į „Berkut“ pajėgas. Jis kalbėjo apie šaltinį, kuris patvirtino, jog nukentėjusieji abiejose pusėse buvo sužeisti iš to paties ginklo. Toliau buvo nerimaujama dėl to, kad naujoji koalicija nenori išsiaiškinti, kas iš tikrųjų dėjosi Maidane. Anot ministro, dėl to „darosi vis labiau suprantama, kad už snaiperių stovėjo ne Janukovyčius, o kažkas iš naujosios koalicijos". U.Paetas pridūrė, kad jeigu kruopštus tyrimas nebus atliktas iš karto, naujoji vyriausybė diskredituos pati save pačioje darbo pradžioje.

Vėliau U.Paetas komentavo, kad jo žodžiai buvo „ištraukti iš konteksto" ir kad tai buvo tik pasvarstymai, o ne kurios nors šalies kaltinimas.

Kitą dieną, kai buvo nutekintas šis pokalbio įrašas, laikinoji Ukrainos valdžia vis dėlto pradėjo oficialų tyrimą dėl paslaptingų profesionalų snaiperių, šaudžiusių į žmones Kijevo centre.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"