TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuba atveria vartus į laisvę

2013 01 15 7:27
Havanoje nusidriekė milžiniškos eilės kubiečių, norinčių gauti pasus, kad galėtų išvykti į užsienį./Reuters/Scanpix nuotrauka

Dabar kubiečiai lengviau galės aplankyti giminaičius užsienyje, emigruoti ar tiesiog pakeliauti kaip turistai. Reformuodama savo sovietinio stiliaus ekonomiką Kuba panaikino piliečiams suvaržymus išvykti į užsienį. Tai taikoma ir gydytojams, kurių valdžia iki šiol beveik niekur neišleisdavo.

Kubiečiams pirmą kartą per 50 metų leista laisvai išvykti iš Laisvės salos be jokio specialaus valdžios leidimo - toks įstatymas įsigaliojo nuo vakar, o Kubos prezidentas Raulis Castro atitinkamą dokumentą pasirašė dar pernai spalį. Išvykę į užsienį Kubos piliečiai galės ten praleisti iki 24 mėnesių neprarasdami savo turto Kuboje ir teisės į nemokamą gydymą bei mokslą.

Kubiečių judėjimo laisvė buvo suvaržyta 1961 metais, nuo to laiko iki dabar reikėjo ne tik gauti leidimą išvykti - Kuboje taip nekenčiamą vadinamąją baltąją kortelę, bet ir sumokėti 300 dolerių, o tai yra 15 kartų daugiau nei vidutinė oficiali alga. Kad sustabdytų masinį žmonių bėgimą iš šalies po Fidelio Castro vadovaujamos revoliucijos, valdžia reikalaudavo turėti ir iškvietimą. Nuo dabar pakanka galiojančio paso, lėktuvo bilieto ir šalies, į kurią vykstama, vizos.

Kubos valdžia palengvino ir įvažiavimą į šalį tiems, kurie ją nelegaliai paliko. Apskritai nuo 1959 metų revoliucijos iš Kubos emigravo maždaug 2 mln. žmonių iš 11,2 mln. Kubos gyventojų. Dauguma emigrantų gyvena JAV (86 proc.), nes jiems ten įsitvirtinti padeda vadinamasis Kubos aktas, suteikiantis teisę bet kuriam kubiečiui, legaliai ar nelegaliai atvykusiam, gyventi JAV.

Kita vertus, JAV riboja savo piliečių vizitus į Kubą ir pusę šimtmečio taiko komunistinei salai ekonomines sankcijas. Nors jos sulaukia daug kritikos, kad menkai paveikė režimą, pastaruoju metu Kubos valdžia ėmė liberalizuoti šalies ekonomiką ir suteikė daugiau laisvių piliečiams. R.Castro mėgina gelbėti skęstančią valstybės ekonomiką skatindamas privačią iniciatyvą. Vis dėlto Kuboje ir toliau nėra laisvos spaudos ir persekiojami disidentai, o valdžia slepia nuo žmonių tiesą. Naujausias pavyzdys - choleros protrūkis, kuris nutylimas.

Cholera Havanoje

Viename skurdžiame ir labai gausiai gyvenamame Havanos rajone nuo choleros jau mirė keli žmonės, o Kubos sveikatos ministerija nieko neskelbia. Dabar viskas priklauso nuo gydytojų. Jie patys ėmėsi iniciatyvos ir apklausia pacientus dėl galimų choleros simptomų (vėmimas, viduriavimas), o esant įtarimų siunčia ligonius į Tropikų medicinos institutą. Jo darbuotojai sako, kad ten jau beveik visos palatos užimtos. Gydytojai lanko užsikrėtusiųjų artimuosius, kaimynus, dalija jiems antibiotikus, dezinfekuoja aplinką ir ima vandens mėginius. Tame rajone uždaryta daug barų ir kavinaičių, o kitoms leidžiama pardavinėti tik supakuotą maistą bei gėrimus. Vaistinės parduoda distiliuotą vandenį, bet riboja jį iki dviejų mažų buteliukų asmeniui.

Daug sostinės gyventojų nėra nė girdėję apie cholerą, nebūdingą Kubai. Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina šią ligą kaip ypač pavojingą ir mirtiną, ja užsikrečiama per vandenį ir maistą. Iki praėjusios vasaros Kuboje nėra buvę jokių choleros apraiškų nuo pat ikirevoliucinių laikų. Liepą sveikatos ministerija patvirtino, kad nuo choleros mirė trys žmonės rytinėje Kubos dalyje. Ligos šaltinis buvo užkrėstas šulinys.

Visai kitoks vaizdas turistinėje senojoje Havanoje. Ten visos kavinės ir restoranai dirba įprastai, gatvėse parduodamas maistas, gėrimai. Prekeiviai sako girdėję gandų apie cholerą ir imasi atsargumo priemonių, bet nė vienas nesulaukė kokių nors oficialių nurodymų. Tuo rūpinasi tik vietos gydytojai, glaudžiai susiję su savo bendruomenėmis.

Ar išbėgios talentai?

Kaip tik gydytojai ir kiti medicinos darbuotojai buvo vieni tų asmenų, kuriems draudžiama išvykti iš Kubos. Šitaip valdžia norėjo apsisaugoti nuo smegenų nutekėjimo tame sektoriuje, kuris yra Kubos komunistinių lyderių pasididžiavimas. Septintąjį dešimtmetį, po revoliucijos socializmui vis labiau įsigalint, Kuba prarado tūkstančius kvalifikuotų profesionalų medicinos srityje. Dar daugiau gydytojų išvyko per dešimtojo dešimtmečio ekonomikos krizę. JAV teikė specialų pabėgėlio statusą Kubos gydytojams, kurie pabėgdavo iš tarptautinių misijų Venesueloje ir kitose šalyse. Šią Vašingtono lengvatą Kubos valdžia vadino talentų vagyste.

Leidimus išvykti labai sunkiai gaudavo, bet dažniausiai nebūdavo išleidžiami ir kitų strateginių profesijų atstovai: mokslininkai, kariškiai, sportininkai.

Dabar telieka pamatyti, ar prasidės masinis medicinos darbuotojų bėgimas į Majamį. Kubos valdžia viliasi, kad to nebus, nes jiems taip pat reikės JAV vizos. Pagal oficialią statistiką pernai Kuba turėjo 265 tūkst. medicinos darbuotojų, 78 tūkst. jų - gydytojai.

Reuters, BBC, AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"