TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuba ir JAV atkuria diplomatinius santykius

2015 07 21 6:00
Šylant santykiams Havanos gyventojai savo nuotaikas išreiškia nešiodami drabužius su Amerikos vėliava.  AFP/Scanpix nuotrauka

Kuba ir Jungtinės Valstijos vakar pradėjo naują santykių erą - po daugiau kaip 50 metų šalys atkūrė diplomatinius ryšius, abiejose sostinėse vėl atidariusios savo ambasadas. Prezidentas Barackas Obama tikisi, jog tai palengvins paprastų kubiečių gyvenimą ir labiau nei dešimtmečius trukusi izoliacija paskatins komunistinę salą atsiverti permainoms.

Pirmąkart nuo 1961 metų Kubos vėliava iškelta virš neseniai renovuotos Kubos ambasados, esančios netoli Baltųjų rūmų Vašingtone. Baltų ir mėlynų dryžių vėliava su raudonu trikampiu ir balta žvaigžde vėl atsirado tarp kitų šalių vėliavų Valstybės departamento pastato vestibiulyje. Po šių simbolinių įvykių JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry susitiko su Bruno Rodriguezu - pirmu nuo 1959 metų revoliucijos Kubos užsienio reikalų ministru, atvykusiu į Vašingtoną su oficialiu vizitu.

JAV interesų biuras Havanoje taip pat atgavo visavertės ambasados statusą, bet be didelių iškilmių. Ten dirbantys diplomatai artimiausiomis savaitėmis laukia atvykstant J. Kerry, tik tuomet ant pastato bus iškelta JAV vėliava.

Lietuvos ambasados kaimynystėje

Pasaulio dėmesį prikausčiusi Kubos ambasada, atidaroma po pusės amžiaus, įsikūrė Vašingtone, Lietuvos diplomatinės misijos kaimynystėje (Lietuvos ambasada JAV tose pačiose patalpose veikia nuo 1924 metų, dirbo ir sovietinės okupacijos laikotarpiu).

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad ambasados atidarymo žurnalistai laukė visą naktį. Paskutinę dieną Vašingtone dirbantis diplomatas teigė buvęs pakviestas į atidarymą, tačiau šventėje nedalyvavo, nes laiką skyrė atsisveikinimui su svarbiais žmonėmis. Pasak Ž. Pavilionio, Lietuvos ambasadoje Vašingtone labai dažnai buvo rengiami vakarai su Kubos disidentais, jiems atstovaujančiais įtakingais kongresmenais.

Į šventinius renginius JAV sostinėje Kuba pakvietė daugiau kaip 500 asmenų, įskaitant Kongreso narius, bet tokių kvietimų negavo prieš Castro režimą nusiteikę įstatymų leidėjai. Kai kurie respublikonai griežtai kritikuoja šį JAV ir Kubos suartėjimą kaip pernelyg skubotą. Senatorius Marco Rubio, imigrantų iš Kubos sūnus, siekiantis kitais metais varžytis dėl JAV prezidento posto, pažadėjo nutraukti diplomatinius ryšius su „antiamerikietiška komunistine tironija“, jei būtų išrinktas.

Požiūris labai skiriasi

Apie JAV ir Kubos susitaikymą pirmąkart paskelbta pernai gruodžio 17 dieną, kai B. Obama ir Kubos prezidentas Raulis Castro sutarė baigti abiejų šalių priešiškumą ir normalizuoti ryšius. Po virtinės derybų Havanoje ir Vašingtone diplomatiniai santykiai buvo atkurti vos per septynis mėnesius.

Tačiau abi valstybės perspėjo, jog tai tėra pradžia ir atitolti nuo dešimtmečius tvyrojusio priešiškumo, kad ir kokių būtų optimistinių permainų, ne taip lengva. Esama daug klausimų, dėl kurių požiūris nesutampa.

Analitikai aiškina, kad JAV reikalingos Kubai kaip ekonomikos lokomotyvas į sunkią padėtį patekusiai jos ekonomikai. Havana tikisi pritraukti naujų užsienio investicijų ir žmogiškojo kapitalo, atnaujinti savo socialistinį modelį, bet nesiimti politikos reformų. Žmogaus teisės tebėra viena labiausiai ginčijamų temų: Vašingtonas spaudžia Kubą didinti žodžio, tikėjimo ir žiniasklaidos laisvę šioje Karibų saloje.

Kitas opus klausimas – kompensacijos už amerikiečių turtą, konfiskuotą po 1959 metų Kubos revoliucijos, vadovaujamos Fidelio Castro. Jungtinėse Valstijose yra iškelta 5 911 bylų, kuriose pateiktų turto pretenzijų suma siekia 7-8 mlrd. dolerių.

Kubos lyderis R. Castro savo ruožtu ragino B. Obamą pasinaudoti prezidentinėmis galiomis, kad būtų panaikintas ekonomikos embargas, taikomas šaliai nuo 1960 metų. Pasak jo, tai svarbiausia kliūtis dvišaliams santykiams normalizuoti. Embargas kol kas lieka, jį gali panaikinti tik Kongresas.

Vašingtonas taip pat siekia, kad Kuba išduotų kelis JAV ieškomus bėglius amerikiečius. To sąrašo viršuje yra buvusi juodaodžių ekstremistų judėjimo „Juodosios panteros“ narė Joanne Chesimard, ieškoma dėl policininko nužudymo Naujajame Džersyje 1973 metais. Ji slapstosi Kuboje nuo 1984-ųjų.

Per įtemptas derybas vieną kliuvinį pavyko pašalinti - amerikiečių diplomatams leista laisvai veikti visoje Kuboje. Jie ir toliau turės iš anksto informuoti Kubos valdžią apie savo keliones šalyje, tačiau nebeprivalės gauti specialaus leidimo.

JAV atstovybė Havanoje bus naudinga ne tik investuoti Kuboje norinčioms amerikiečių kompanijoms, bet ir keliautojams - kol kas jų buvimas saloje taip pat itin suvaržytas.

Ypač daug vilčių su santykių atšilimu sieja dešimtys tūkstančių imigrantų iš Kubos, kuriems JAV imigracijos tarnyba nurodė palikti šalį. Tokių žmonių, legaliai gyvenančių JAV, bet gavusių deportacijos orderius, daugiausia dėl rimtų kriminalinių nusižengimų ar grėsmių nacionaliniam saugumui, yra 25 tūkstančiai. Šie imigrantai vis dar neišsiųsti atgal į Kubą vien todėl, kad R. Castro vyriausybė neduoda jiems leidimo grįžti. Tarp jų esama tokių, kurie gyvena JAV nuo vaikystės ir seniai yra atlikę bausmę už įvairius nusikaltimus, pavyzdžiui, už prekybą narkotikais. Tiems žmonėms Kuba svetima ir nepažįstama, ten jie neturi jokių artimųjų.

Masinė migracija iš Kubos į arti esančią Floridą prasidėjo 1980 metais, kai tuometis prezidentas F. Castro paskelbė, kad išleidžia visus, kurie nori palikti salą.

Gyvenimo pagerėjimo dar nematyti

B. Obamai pradėjus draugiškesnę politiką Kubos atžvilgiu pirmas iš Europos politikų gegužės mėnesį saloje su oficialiu vizitu viešėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prieš tai, vasarį, Kuboje lankėsi "Hilton" viešbučių imperijos paveldėtoja Paris Hilton. Tomis progomis visi džiaugėsi atšilimu, bet kubiečių gyvenimas kol kas iš esmės nesikeičia. Komunistinis režimas tebesilaiko valstybinės ekonomikos modelio, nors kai kurios laisvės žmonėms išplėstos. Pavyzdžiui, Kubos valstybinė telekomunikacijų kompanija "Etecsa" atidarė 35 viešas Wi-Fi zonas šalyje ir perpus sumažino kainas, atpigo iki tol ne pagal kišenę paprastiems kubiečiams buvę skambučiai į JAV, atsirado priėjimas prie "Skype".

Kubiečiams taip pat leista turėti smulkųjį privatų verslą. Egzotiškoje, bet nutriušusioje Havanoje atsidaro viešbutukų turistams, daug kitų privačių paslaugų. Tačiau niekas nesitiki greitų permainų atlyginimų ir bendro gyvenimo lygio, sveikatos priežiūros srityje. Į laisvesnę rinką orientuotų reformų Kubos valdžia ėmėsi prieš ketverius metus, bet nesirengia iš esmės pertvarkyti šalies, kurios 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) priklauso nuo prekybos mainų su Venesuela. Per tuos ketverius metus Kubos BVP didėjo vidutiniškai 2,3 proc. kasmet.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"