TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kubiečiai vis dar laukia geresnio gyvenimo

2015 12 18 6:00
Šiais metais daugiau nei paprastai šeimų ryžosi bėgti į JAV, bijodamos, kad vėliau gali būti panaikintos Kubos gyventojams taikomos migracijos privilegijos. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šie metai Kubos istorijoje buvo turbūt reikšmingiausi nuo pat Berlyno sienos griūties. Vakar suėjo lygiai 12 mėnesių, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir Kubos vadovas Raulis Castro paskelbė, kad atnaujina prieš pusę amžiaus nutrūkusius diplomatinius santykius.

Sprendimas nustebino ir pradžiugino daugelį kubiečių, tačiau nebuvo laiko ilgai mąstyti apie šią naujieną ar švęsti. Sausio mėnesį Havanoje jau prasidėjo pirmosios aukšto lygio diplomatų derybos, kuriomis siekta normalizuoti santykius. Teko aptarti tiek sudėtingas ir itin svarbias temas, tiek praktinius bei techninius bendravimo aspektus. Kubiečiai visų pirma siekė išsiaiškinti jiems labiausiai rūpimus klausimus: kokia bus Gvantanamo laivų bazės ateitis, ar JAV panaikins ekonominį embargą ir kodėl Kuba įtraukta į amerikiečių sudarytą sąrašą valstybių, kurios remia teroristus. JAV valstybės departamentas pašalino Kubą iš šio sąrašo ir liepos mėnesį abi šalys buvo pasirengusios atkurti diplomatinius santykius.

Neilgai trukus Johnas Kerry tapo pirmuoju JAV valstybės sekretoriumi, aplankiusiu Kubą nuo 1945 metų. Havanoje jis vėl atidarė Jungtinių Valstijų ambasadą.

Padaugėjo migrantų

Kai buvo paskelbta, jog atnaujinami diplomatiniai ryšiai, padaugėjo kubiečių, migruojančių į JAV. Jie dažniausiai keliauja į Ekvadorą, o iš ten sausuma iki JAV sienos su Meksika. Daugelis šių migrantų skuba pabėgti į Jungtines Valstijas, nes bijo, kad specialios migracijos privilegijos, suteiktos Kubos gyventojams, greitai bus panaikintos, jeigu valstybės iš tikro susidraugaus. Vašingtonas tikina tokių planų neturįs, tačiau kubiečiams šitai nė motais. Šiuo metu maždaug 4,5 tūkst. migrantų iš Kubos yra įstrigę Kosta Rikoje, o Ekvadoras vėl ėmė reikalauti, kad visi į šalį atvykę kubiečiai turėtų vizas.

Į pabaigą einantys metai buvo neabejotinai reikšmingi diplomatiniu požiūriu, tačiau pagrindinė kliūtis, trukdanti normalizuoti dvišalius santykius, – ekonominis JAV embargas Kubai – vis dar galioja. JAV Kongresas yra vienintelė institucija, galinti jį atšaukti. Prezidentas B. Obama paragino tai padaryti, tačiau kai kurie kongresmenai nori, kad pirma Havana imtųsi veiksmų užtikrinti geresnę žmogaus teisių apsaugą saloje.

Atnaujinus dvišalius santykius Kubos prekybos centruose nepadaugėjo produktų, dauguma gyventojų teigia, kad įprastinės jų mėnesio pajamos taip pat nepaaugo. Nieko keista, kad daugelis klubiečių mano, jog kol kas diplomatinių ryšių atšilimas jų gyvenimo niekaip nepaveikė.

Sunkus darbas gali nueiti niekais

Rugsėjį JAV paskelbė, kad sušvelnina apribojimus verslui ir panaikinta draudimą keliauti į Kubą. Amerikiečių įmonėms dabar bus leidžiama atidaryti padalinius saloje. Tai naujausias prezidento B. Obamos bandymas pagerinti JAV santykius su šia šalimi.

Tačiau kitais metais Baltuosiuose rūmuose dirbs jau kitas prezidentas. Respublikonų kandidatai Marco Rubio, Donaldas Trumpas ir keletas kitų prieštaravo tam, kad būtų atnaujinti santykiai su Kuba. Bijoma, jog pasikeitus prezidentui niekais gali nueiti sunkus diplomatinis darbas bandant atkurti šalių abipusį pasitikėjimą.

JAV nutraukė diplomatinius santykius su Kuba 1961 metais, kai Fidelis Castro su broliu Rauliu nuvertė JAV remiamą prezidentą Fulgencio Batistą. Broliai Castro įkūrė revoliucinę socialistinę valstybę ir užmezgė glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga. Kitais metais JAV įvedė Kubai prekybos embargą, apimantį beveik visą eksportą į Kubą. Prezidento Johno Kennedy valdymo metais šis draudimas buvo išplėstas iki visiško ekonominio embargo. Apskaičiuota, kad dėl jo Kubos ekonomika praranda daugiau nei 1,1 trln. dolerių, o JAV ekonomika – per 1,2 mlrd. dolerių per metus.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"