TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuboje atauga Rusijos ausys

2014 07 16 12:22
cartasdesdecuba.com nuotrauka

Rusija vėl naudosis radioelektroniniu centru Lurdese, netoli Havanos. Tokios galimybės atsirado Maskvai pasiekus principinį susitarimą su Kuba dėl minėto centro grąžinimo naudoti rusams.

Šiuo, 10 tūkst. kilometrų nutolusiu kompleksu, Maskva atsisakė naudotis 2001-siais, neturėdama lėšų jam išlaikyti ir paklusdama Vašingtono reikalavimams. Dabar Rusijos valdžia vėl nusprendė ten sugrįžti, rašo kommersant.ru. Vos už 250 km nuo JAV pakrantės esantis radioelektroninės žvalgybos centras Sovietų sąjungos laikais leido kontroliuoti radio ir telefoninį ryšį didelėje „potencialaus priešo“ teritorijos dalyje.

Išėję buvo neilgam

Informaciją, kad rusai grįžta į Lurdesą, kommersant.ru patvirtino šaltiniai Rusijos valdžios struktūrose. Pasak jų, Maskva derybas su Havana pradėjo prieš kelis metus, tačiau ženkliai jas aktyvizavo 2014-ųjų pradžioje. Rusų kariškiams kelis kartus susitikus su Kubos kolegomis, per kelis mėnesius buvo išspręsti visi probleminiai klausimai. Galutinis susitarimas pasiektas praėjusį penktadienį Kuboje vykusiu RF prezidento V. Putino vizito metu, - tuomet paskelbta, kad Maskva „nurašo“ 90 proc. Kubos skolos, t.y. apie 32 mlrd. JAV dolerių. Nei Rusijos Gynybos ministerija, nei Generalinis štabas centro susigrąžinimo oficialiai nekomentuoja, tačiau akivaizdu, kad yra pasiektas ilgai lauktas, geidžiamas rezultatas.

Radioelektroninės žvalgybos centras Lurdese pradėjo veikti 1967-siais ir buvo eksploatuojamas sovietų, o vėliau – Rusijos, iki 2001-ųjų. Sprendimas atnaujinti turėtas žvalgybos pozicijas aiškinamas Rusijos finansinių pajėgumų stiprėjimu ir santykių su JAV atšalimu. „Mūsų santykiai pablogėjo dar gerokai iki įvykių Ukrainoje“, - teigė vienas kalbintų ir derybų eigą žinančių valdininkų. – „Tiesą sakant, jie niekada ir nebuvo geri, išskyrus kelis laikotarpius, laikytinus išimtimi“. Kitas pašnekovas Maskvos motyvaciją šiuo žingsniu sustiprinti savo antžeminės žvalgybos pozicijas aiškino paprasčiau: „JAV neįvertino mūsų geros valios gestų“.

Objektas Lurdese buvo galingiausias sovietų radioelektroninės žvalgybos kompleksas užsienyje. Jį sudarė penkios dalys, išdėstytos skirtingose salos vietose. Oficialia jo paskirtimi buvo įvardinamas ryšio užtikrinimas tarp Sovietų sąjungos diplomatinių atstovybių Lotynų Amerikoje ir susitarimų su JAV dėl nusiginklavimo kontrolė. Realybėje, jo naudojimas leido efektyviai vykdyti radio žvalgybos užduotis, atitinkančias Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdybos, Užsienio žvalgybos tarnybos ir Karinio jūrų laivyno interesus. Kiek seniau dabartinis Kubos vadovas Raulis Castro tvirtino, jog Lurdeso dėka, Maskvos radioelektroninė žvalgyba gaudavo apie 75 proc. visos informacijos apie JAV. Tikėtina, kad šis rodiklis perdėtas, tačiau niekas neneigia jo ypatingos svarbos naršant amerikiečių radio eterį. Nūdien, Rusijai nusileidžiant prieš JAV radio žvalgybos priemonėmis kosmose ir jūroje, šio centro nauda Maskvai neabejotina.

Atgimstanti Rusijos "teisė"

Turimais duomenimis, rusai neplanuoja kadaise buvusia apimtimi sugrąžinti personalo į bazę. Sovietų laikais kompleksą aptarnavo apie 3 tūkst. specialistų, 1990-siais – apie 1,5 tūkst. Šiuolaikinės radio žvalgybos priemonės žengė toli į priekį ir tiek aptarnaujančio personalo paprasčiausiai nebereikia.

Kiek rusams kainuos centro atstatymas ir jo aprūpinimas įranga, neatskleidžiama. Iki 1992-ųjų objektu jie naudojosi nemokamai. Tų pačių metų lapkritį buvo pasirašyta sutartis „Dėl Rusijos radioelektroninio centro Kuboje“, kuriuo vadovaujantis Maskva išsinuomojo objektą iki 2000-ųjų ir įsipareigojo sumokėti 90 mln. JAV dolerių 1992-siais, kasmet po 160 mln. 1993-1995-siais, bei po 200 mln. 1996-2000-siais. Tiesa, Rusija daugiausia mokėdavo ne valiuta, o maisto produktais, mediena, kuru ir karine technika. Be to, Kuba galėjo naudotis centro gaunamais duomenimis, susijusiais su jos saugumu. Kariškių išlaikymas bazėje Maskvai papildomai kainuodavo dar 100 mln. JAV dolerių kasmet.

2000-ųjų liepą JAV Kongreso Atstovų rūmai priėmė „JAV-Rusijos pasitikėjimo ir bendradarbiavimo aktą“, draudžiantį Baltiesiems rūmams restruktūrizuoti Rusijos skolą, kol nebus uždarytas radioelektroninis centras Kuboje. 2001-siais RF vadovybei nusprendus trauktis iš Lurdeso, rusų specialistai ją paliko 2002-ųjų vasarį. Dalis jo infrastruktūros buvo perduota Informacinių technologijų universitetui.

„Šiandien grįžimas į Lurdesą yra neabejotinai pateisinamas“, - sako Rusijos atsargos pulkininkas Viktoras Murachovskis. – „Palydovinės žvalgybos pajėgumai Rusijos kariuomenėje labai sumenkę. Centro artumas prie JAV sudarys galimybę kariškiams darbuotis nesižvalgant į turimas priemones kosmose“. Savo ruožtu, buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, generolas Viačeslavas Trubnikovas teigia, jog bazė Lurdese įgalino Sovietų sąjungą žvalgytis po visą Vakarų pusrutulį. „Jos praradimas neleido mums kokybiškai stebėti toje teritorijoje vykstančių procesų. Rusijai, atstatančiai savo teises pasaulinėje erdvėje, šis objektas yra ne mažiau vertingas, nei SSRS“, - sako jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"