TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Kubos modelis" keičia veidą

2010 09 15 0:00
Kubiečiai bus skatinami sekti šios siuvėjos iš Havanos pavyzdžiu ir kurti savo verslą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kad nusilpusi šalies ekonomika atgautų kvapą, Kubos lyderiai paskelbė iš valstybės sektoriaus atleisiantys daugiau nei milijoną žmonių.

Iki šiol Kuboje beveik visi gyventojai dirbo valstybei ir tik saujelė turėjo teisę verstis privačia veikla. Tačiau dabar atleistieji bus skatinami prisidėti prie privačių bendrovių arba pradėti savo verslą. Iki kitų metų kovo darbo valstybiniame sektoriuje neteks 0,5 mln. kubiečių. Nuo 1959 metų revoliucijos tai gali būti pati radikaliausia reforma. Komunistinė Kubos vyriausybė šiuo metu kontroliuoja beveik visą šalies ekonomiką. Valstybinėse įstaigose dirba apie 85 proc. visos darbo jėgos, arba 5,1 mln. gyventojų.

"Mūsų valstybė negali ir neturėtų išlaikyti kompanijų, organizacijų, paslaugų ir biudžetinių įstaigų, kurių išpūsti atlyginimai ir nuostoliai daro žalą ekonomikai. Kuriant naujas nevalstybines darbo vietas bus padidintos galimybės įsidarbinti. Žmonės galės nuomotis žemę, steigti kooperatyvus, verstis privačia praktika", - rašoma Darbo federacijos pranešime. Palengva valstybė žmones įdarbins tik "nepakeičiamuose" sektoriuose: žemės ūkyje, statybose, švietimo sistemoje ir teisėsaugoje. "Pranešimu norima pasakyti, kad daugybė žmonių iš tiesų nedirbo, nors darbą turėjo. Atlyginimą jie gaudavo nieko nedarydami", - analizavo Kubos ekonomikos ekspertas Archas Ritteras iš Kanados. Kuboje nedarbas siekia 1,7 proc. ir per aštuonerius metus jis nė karto nebuvo didesnis nei 3 procentai. Pirmą kartą privačios įmonės savininkas galės samdyti darbuotojus. Besiverčiantieji savarankiškai turės socialinę apsaugą, galės atsidaryti sąskaitą banke ir net imti paskolą verslo plėtrai. Jie privalės mokėti pelno mokestį ir mokesčius už samdomus darbuotojus. Kai kurie kubiečiai - kirpėjos, nedidelių užkandinių savininkai, taksi vairuotojai - jau turi teisę verstis privačia veikla.

Tiesa, pirmieji kapitalizmo daigai tinkamų žinių ir iniciatyvos neturintiems kubiečiams gali pasirodyti kartūs. Vyriausybė kol kas neplanuoja jokių programų, kurios išaiškintų žmonėms, nuo ko pradėti savo verslą.

Kubos prezidentas Raulis Castro apie tai, kad valstybės vaidmuo turėtų kiek sumažėti, pirmą kartą prakalbo praėjusį mėnesį. Pastarieji dveji metai Kubai buvo itin sunkūs: smukus pasaulinėms nikelio kainoms ir sumažėjus turistų srautui sala patyrė rimtą krizę. Praėjusią savaitę apie netinkamai veikiančią ekonomikos sistemą prakalbo ir buvęs Kubos lyderis Fidelis Castro. "Kubos modelis nebeveikia net pas mus", - sakė 84 metų revoliucionierius. Jo brolis R.Castro kubiečius pamažu pratina prie minties, kad nuo šiol vyriausybė, kuri suteikdavo nemokamą išsilavinimą ir sveikatos apsaugą, finansuodavo būsto įsigijimą, suteikdavo nuolaidų viešajam transportui ir net aprūpindavo maistu, mažiau kišis į žmonių gyvenimą. Vyresnius Kubos gyventojus taip pat pasiekė liūdna žinia. Anksčiau galėję tikėtis keturių cigarečių pakelių per mėnesį už ketvirtadaliu mažesnę kainą rugsėjo pabaigoje pensininkai neteks šios privilegijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"